Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Themelues i Logjikės matematikore konsiderohet matematikani anglez George Boole kuptimet e para tė logjikės formale i kanė dhėnė grekėt e vjetėr me pėrfaqėsuesin kryesor tė saj Aristotelin. Logjika matematikore lindi nga nevoja e eliminimit tė kundėrthėnieve dhe paradokseve qė u paraqitėn nė teorinė e bashkėsive poashtu ajo ka luajtur njė rol tė veēantė nė lindjen e disa lėmive tė reja tė matematikės bashkohore. Kjo degė pėrsosi simbolet e deriatėhershme dhe e plotėsoi me simbole tė reja gjuhėn simbolike.
Permbajtja:
1 Gjykimet
2 Operacione themelore logjike
3 Ligjet e logjikes matematikore quhen edhe tautologji
4 Kuantifikatorėt
5 Simbolet matematikore
Gjykimet
Gjykimi ( pohimi ), ėshtė koncept themelor nė Logjikėn matematikore. Nė aspektin e saktėsisė gjykimi i nėnshtrohet ligjit tė pėrjashtimit tė sė tretės dhe merr vetėm njėrėn nga vlerat i saktė ose jo i saktė (true ose false). p.sh. gjykime janė fjalitė: " Wikipedia nuk ėshtė e shkruar nė gjuhen shqipe ", " 1+1=1 " ( kėto pohime nė logjikėn matematikore mirren si gjykime ) jo tė sakta, sepse " Tani unė po e lexojė kėtė artikull tė shkruar nė gjuhen shqipe " dhe " 1+1=2 " janė gjykime tė sakta. Vetitė i saktė dhe jo i saktė quhen vlera tė saktėsisė sė gjykimit dhe shėnohen me simbolet T (lexo: te) dhe (lexo: jo te). Simboli " T " ėshtė i ngjashėm me germėn e parė tė fjalės angleze True=i (e) saktė. Emėrtimi i gjykimeve zakonisht bėhet me germat e vogla tė alfabetit, si p, q, r, ... dhe trajtohen si variabla gjykimesh, ndėrsa vlerat e tyre shėnohen me : v(p), v(q), v(r), ... dhe janė konstante. Mirėpo pėr thjeshtėsi vlerat e gjykimeve shkruhen vetėm me emėrtimin e gjykimit.
Fjalia e cila ka njėrėn nga e vlerat saktėsisė- e saktė ose jo e saktė- quhet gjykim
Pohimit " Wikipedia nuk ėshtė e shkruar nė gjuhen shqipe " kur tė i japim njėrėn nga vlerat e saktėsisė- e saktė ose jo e saktė- quhet gjykim. Mirėpo nė matematikė pėrpos kėtyre gjykimeve kemi edhe gjykime tė hapura si p.sh Wikipedia do tė ketė 1000 artikuj nė vitin 2000+x " ose " 10+x=200 ", etj. . Varrėsisht prej vlerės sė variabilės x tė cilės i japim (nėse shkruajmė mė shumė artikuj viti 2005, x=5) vlera konkrete, gjykimet do jenė tė sakta ose jo tė sakta. Metoda e shėndrrimit tė njė pohimi tė tillė nė gjykim quhet metoda e zėvendėsimit (metoda e substitucionit).
gjykim i pėrbėrė quhet gjykimi i cili fitohet kur dy gjykime tė thjeshta i lidhim me lidhėzat ,, dhe,, ose,, etj.
Operacione themelore logjike
tabelat e saktėsisė
Mė lartė pėrmendem gjykimet e pėrbėra tė cilat pėrbėhen nga gjykimet e thjeshta. Mirė, po me ē`ka lidhen ato nė mes veti dhe si janė mardhėnjet e tyre?
Gjykimet matematike lidhen me lidhėzat sikurse pohimet nė gjuhėn qė e pėrdorim. Nė matematike kėto fjalė lidhėse "jo",
"dhe", "ose", "nėse ...", "atėherė ...", "atėherė dhe vetėm atėherė", quhen operacione themelore logjike .(lidhėza ani nashtė ėshtė palidhje). Nė bazė tė operatorit ( lidhėses) dallojmė kėto operacione :
Mohimi (jo)
Konjukcioni (dhe)
Disjunkcioni (ose)
Implikimi (nėse ... atėherė ...)
Ekuivalenca (nėse dhe vetėm nėse)
Ligjet e logjikes matematikore quhen edhe tautologji
p.sh:
ligji i kontrapozicionit
ligji i pėrjashtimit tė sė tretės
silogjizmi
Kuantifikatorėt
Kuantifikatorėt japin vlera tė caktuara tė cilat zėvėndėsojnė variablat nė gjykimin e dhėnė
Permbajtja:
1 Gjykimet
2 Operacione themelore logjike
3 Ligjet e logjikes matematikore quhen edhe tautologji
4 Kuantifikatorėt
5 Simbolet matematikore
Gjykimet
Gjykimi ( pohimi ), ėshtė koncept themelor nė Logjikėn matematikore. Nė aspektin e saktėsisė gjykimi i nėnshtrohet ligjit tė pėrjashtimit tė sė tretės dhe merr vetėm njėrėn nga vlerat i saktė ose jo i saktė (true ose false). p.sh. gjykime janė fjalitė: " Wikipedia nuk ėshtė e shkruar nė gjuhen shqipe ", " 1+1=1 " ( kėto pohime nė logjikėn matematikore mirren si gjykime ) jo tė sakta, sepse " Tani unė po e lexojė kėtė artikull tė shkruar nė gjuhen shqipe " dhe " 1+1=2 " janė gjykime tė sakta. Vetitė i saktė dhe jo i saktė quhen vlera tė saktėsisė sė gjykimit dhe shėnohen me simbolet T (lexo: te) dhe (lexo: jo te). Simboli " T " ėshtė i ngjashėm me germėn e parė tė fjalės angleze True=i (e) saktė. Emėrtimi i gjykimeve zakonisht bėhet me germat e vogla tė alfabetit, si p, q, r, ... dhe trajtohen si variabla gjykimesh, ndėrsa vlerat e tyre shėnohen me : v(p), v(q), v(r), ... dhe janė konstante. Mirėpo pėr thjeshtėsi vlerat e gjykimeve shkruhen vetėm me emėrtimin e gjykimit.
Fjalia e cila ka njėrėn nga e vlerat saktėsisė- e saktė ose jo e saktė- quhet gjykim
Pohimit " Wikipedia nuk ėshtė e shkruar nė gjuhen shqipe " kur tė i japim njėrėn nga vlerat e saktėsisė- e saktė ose jo e saktė- quhet gjykim. Mirėpo nė matematikė pėrpos kėtyre gjykimeve kemi edhe gjykime tė hapura si p.sh Wikipedia do tė ketė 1000 artikuj nė vitin 2000+x " ose " 10+x=200 ", etj. . Varrėsisht prej vlerės sė variabilės x tė cilės i japim (nėse shkruajmė mė shumė artikuj viti 2005, x=5) vlera konkrete, gjykimet do jenė tė sakta ose jo tė sakta. Metoda e shėndrrimit tė njė pohimi tė tillė nė gjykim quhet metoda e zėvendėsimit (metoda e substitucionit).
gjykim i pėrbėrė quhet gjykimi i cili fitohet kur dy gjykime tė thjeshta i lidhim me lidhėzat ,, dhe,, ose,, etj.
Operacione themelore logjike
tabelat e saktėsisė
Mė lartė pėrmendem gjykimet e pėrbėra tė cilat pėrbėhen nga gjykimet e thjeshta. Mirė, po me ē`ka lidhen ato nė mes veti dhe si janė mardhėnjet e tyre?
Gjykimet matematike lidhen me lidhėzat sikurse pohimet nė gjuhėn qė e pėrdorim. Nė matematike kėto fjalė lidhėse "jo",
"dhe", "ose", "nėse ...", "atėherė ...", "atėherė dhe vetėm atėherė", quhen operacione themelore logjike .(lidhėza ani nashtė ėshtė palidhje). Nė bazė tė operatorit ( lidhėses) dallojmė kėto operacione :
Mohimi (jo)
Konjukcioni (dhe)
Disjunkcioni (ose)
Implikimi (nėse ... atėherė ...)
Ekuivalenca (nėse dhe vetėm nėse)
Ligjet e logjikes matematikore quhen edhe tautologji
p.sh:
ligji i kontrapozicionit
ligji i pėrjashtimit tė sė tretės
silogjizmi
Kuantifikatorėt
Kuantifikatorėt japin vlera tė caktuara tė cilat zėvėndėsojnė variablat nė gjykimin e dhėnė
