nga Vizitor 24/9/2010, 15:48Nė sekretaritė e gjykatave tė shkallės sė parė nė Shqipėri regjistrohen ēdo ditė mesatarisht 15 padi pėr zgjidhje martese. Edhe viti 2009 konfirmoi rritje krahasuar me njė vit mė parė, me rreth 7 pėrqind mė shumė. Jo tė gjitha kėrkesat pėr divorc pėrfundojnė me ndarjen e bashkėshortėve. Njė pjesė e vogėl e tyre zgjidhen me pajtim e marrėveshje qysh nė seancat paraprake gjyqėsore. Ndėrkohė qė pjesa mė e madhe e padive pėrfundon me hetim gjyqėsor, nė seanca qė zgjasin nga 2-3 muaj nė rreth dy vjet.
Denisa Daka ėshtė anėtare e kryesisė sė Dhomės Kombėtare tė Avokatisė nė Shqipėri. Ajo ka mbi 10 vjet qė asiston dhe kėshillon si avokate ēėshtje gjyqėsore qė kanė tė bėjnė me zgjidhjen e martesave nė kryeqytet. Daka duke bėrė njė listim tė arėsyeve mė tė shpeshta se pėrse ēiftet i japin fund kurorės thotė pėr DW se kjo ka lidhje me faktorė socialė, ekonomikė e psikologjikė.Ndėr to unė do tė pėrmendja si mė evidente dhunėn, dhunėn e ushtruar ndaj bashkėshorteve nė shumė raste. Nė rastet qė kam asistuar unė 1 nė 3 gra kanė patur si shkak dhunėn. Dhe kjo ka prishur ekuilibrat e gjitha familjes. Njė arėsye tjetėr ėshtė disniveli shoqėror. Nė njė kohė qė gratė janė shtėpiake dhe burrat janė nė karrierė. Apo e kundėrta kur gratė bėjnė karrierė dhe burrat nuk e gjejnė veten askund. Problemet e rėnda ekonomike janė gjithashtu shkak pėr tė prishur martesėn mes bashkėshortėve. Emigracioni ėshtė njė tjetėr shkak pėr divorc. Shumė burra apo shumė gra kanė vendosur tė emigrojnė. Por ai vakumi kur njėri prej bashkėshortėve jeton vetėm me fėmijėt atėhere kjo ėshtė bėrė sėrish shkak.
Avokate Denisa Daka pėrmend dhe shkaqe tė tjera qė lidhen me abuzimin me pijet ose drogat nga pjestarėt e familjes, gjithashtu dhe lidhjet jashtėmartesore, konfliktet pėr ēėshtje pronėsore, shkaqet shėndetėsore etj.
Prof. Dr Zyhdi Dervishi, njė sociolog i njohur nė Shqipėri, mendon se tashmė ēiftet qė ndahen e kanė disi mė tė lehtė pėrballimin psikologjik tė divorcit. Por shoqėria mė e gjerė e ka mė tė vėshtirė ta kapėrdijė kėtė akt, thotė ai pėr DW. Sipas prof. Dr Dervishit njė grua e divorcuar e ndjen veten mė tė aftė ta pėrballojė opinionin rreth saj, nė njė kohė qė opinioni ėshtė me agresiv ndaj saj. Drama mė e madhe sipas mendimit tim nuk ėshtė pėr tė divorcuarit por pėr fėmijėn ose fėmijėt e tyre. Sidomos kur kėto janė vajza dhe nė moshėn e paraadoleshencės. Mendoj se ēiftet pasi bėhen me fėmijė duhet tė jenė mė tė kujdesshėm kur marrin vendimin pėr divorc. Natyrisht qė njė bashkėjetesė, ose njė martesė e konsumuar ėshtė e vėshtirė. Por shkakton problematika shumė tė mėdha dhe divorci, sidomos kur nė mes janė fėmijėt. Sidomos kur kėta fėmijė janė nė moshė tė njomė, nė moshė tė re, qė se kanė kaluar kohėn e adoleshencės. Kur kanė kaluar kėtė moshė mbase divorci kalohet mė lehtė nga ana psikologjike nga fėmijėt.
Prof. Dr Zyhdi Dervishi tregon pėr DW dhe diferencėn qė vihet re tek trajtimi i fėmijėve qė kanė prindėr tė ndarė. Fėmijėt qė kanė prindėr tė divorcuar ndjehen nė njė pozitė tė vėshtirė. Kėta janė fėmijė qė nuk pėrkrahen nė pėrgjithėsi nga anėtarėt e fisit dhe nga shoqėria nė njė rrafsh mė tė gjerė. Shoqėria shqiptare ende vazhdon tė funksionojė sipas njė mendėsie tradicionale. Ėshtė mė e prirur tė ndihmojė fėmijėt me prindėr tė vdekur, pra ata qė janė jetim, se sa ata qė janė me prindėr tė divorcuar.
Pėr juristėt dhe aktivistėt e problemeve gjinore, pėrmirėsimet qė i janė bėrė kodit tė familjes kanė ndihmuar pėr zgjidhjen mė tė drejtė ligjore tė martesave, pėr ndarjen e pronėsisė dhe tė detyrimeve pėr secilin bashkėshort. Kjo ndikon nė zbutjen e efekteve negative pėr fėmijėt, apo pjestarėt e tjerė tė familjes pas aktit tė divorcit.
