BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Zhgėnjimet e dashurisė?

    Laura
    Laura
    ♫ Anėtar/e ♫
    ♫ Anėtar/e ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Shqipėria
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 09/06/2010
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 1422
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 2747
    <b>Votat</b> Votat : 20

    Buzqeshje Zhgėnjimet e dashurisė?

    Mesazh nga Laura 28/9/2010, 14:03

    Zhgėnjimet e dashurisė?  28ur52r

    Zhgėnjimet e dashurisė?

    Aktivizohen tė njėjta zona cerebrale nė tru si ato tė dhimbjeve fizike. Kėshtu tregon njė studim amerikan


    Janė vuajtje tė vėrteta

    Mos guxoni tė talleni me ata qė vuajnė nga dashuria. Nėse dikush ju thotė se ėshtė keq fizikisht pėr kėtė motiv duhet ta besoni. Sepse dashuria nė tru bashkohet me dhimbjen: zonat cerebrale qė aktivizohen kur vuajmė nga njė zhgėnjim nė dashuri janė tė njėjtat me ato qė aktivizohen kur provojmė njė dhimbje fizike. Kėshtu tregon njė kėrkim i publikuar nga "Proceedings of the nacional Acadeymy of sciences", i zhvilluar nga psikologia kaliforniane Naomi Eisenberger me 122 vullnetarė.

    Studimi

    Dhimbjet e dashurisė nė tė vėrtetė janė rikrijuar nė laborator pėrmes njė loje ku pjesėmarrėsi pėrjashtohej herė pas here nga tė tjerėt: d.m.th. njė simulim i refuzimit social. Kur personi refuzohej, rezonanca manjetike funksionale tregonte se nisnin tė viheshin nė funksionim ato zona tė trurit, kur kemi njė dhimbje fizike, e qė aktivizohen kur vritemi apo kemi njė shqetėsim tė vazhdueshėm. "Pacientėt me njė dėmtim nė kėto zona e ndiejnė fizikisht dhimbjen, por e pėrjetojnė nė mėnyrė tė veēuar", sqaron Eisenberger. Ndėrkaq, Donatella Marazziti, e departamentit tė psikiatrisė tė Universitetit tė Pisas, qė prej vitesh studion biologjinė e dashurisė, komenton: "Nuk mrekullohem aspak se baza biologjike pėr dhimbjen fizike dhe atė psikologjike ėshtė e njėjta. Ne nuk pėrdorim sisteme tė pafundme pėr funksionet tona, ndaj pėr situata tė ngjashme pėrshtatemi dhe aktivizojmė njė cirkuit tė vetėm. Nga ana tjetėr, vlera e thellė e dhimbjes, reale apo psikologjike, ėshtė njė e vetme: na sinjalizon se duhet tė evitojmė diēka qė mund tė na dėmtojė". Nėse uji ėshtė i zier apo njė lidhje ėshtė e gabuar, kjo shumė pak i intereson trurit: sinjalet qė dėrgon janė identikė. Aty aktivizohen tė njėjtėt receptorė cerebralė, ku vepron morfina dhe ilaēe tė tilla tė ngjashme, qė jo rastėsisht heqin dhimbjen fizike, por edhe stresin motiv qė e shoqėron.

    Predispozita gjenetike

    Tė dhėnat e mbledhura nga Eisenberger shkojnė edhe mė tej: psikologia ka treguar se ka nga ata qė janė gjenetikisht tė predispozuar pėr tė vuajtur mė shumė. Duke studiuar vullnetarėt e saj, e kuptoi se njė variant i gjenit lidhej nė mėnyrė tė pashmangshme me njė tendencė qė e vuan mė shumė refuzimin social: zonat cerebrale aktive zgjeroheshin dhe personi nė fjalė ndihej vėrtet keq. Nė kėtė pikė, pėrpjekjet pėr tė kuruar dhimbjet e dashurisė me ilaēe qė luftojnė dhimbjet, mbi tė gjitha nėse jemi "shpirtra gjenetikisht tė ndjeshėm", ėshtė shumė i madh. "Do tė ishte e tmerrshme: tė jesh keq pėr shkak tė dashurisė na shėrben pėr tė mėsuar tė zgjedhim personin e gabuar, vetėm nėse dhimbja kthehet nė depresion ėshtė e detyrueshme tė ndėrhyhet. Dashuria nuk duhet tė manipulohet", thotė psikiatrja.

    Nė teori, mėnyrat pėr ta bėrė janė kėto: pėrveē opioideve, nė fakt dashuria modifikon nivelet e serotoninės, tė peptideve si

    ositocinės e vasopresinės, qė ushqejnė trurin tonė. Me pak fjalė tė gjitha sisteme, pėr tė cilat kemi apo janė ende nė studim ilaēe tė ndryshme. Por ilaēet pėr tė kuruar dashurinė nuk ėshtė se nuk kanė asnjė rrezik. "Mjafton tė mendosh se ēfarė ndodh kur kurojmė depresivėt, me ilaēe qė veprojnė edhe mbi sistemet e pėrfshira nė biologjinė e dashurisė: disa pasi shėrohen, dashurohen sėrish, tė tjerė nuk i rikuperojnė kapacitetet afektive". "Kur dashurojmė aktivizohen tė gjitha zonat cerebrale "sociale", d.m.th. rreth 80 pėr qind e trurit. Tė ndėrhysh nga jashtė mbi njė emocion kaq kompleks rrezikon tė provokojė efekte tė paparashikueshme", pėrfundon psikiatrja. Sipas shkencėtarėve amerikanė, e vetmja mėnyrė pėr tė mos e dėmtuar shėndetin mendor nė raste tė tilla ėshtė ajo qė tė kemi njė lidhje tė gjatė e tė lumtur. Pėrndryshe, njė eksperiencė martesore negative dhe problematike ēon nė mėnyrė tė pakthyeshme nė ērregullime psikofizike. Pėr shembull, pėr shumė vite me radhė studimet kanė treguar se ata qė janė beqarė kanė njė rrezik mė tė vogėl pėr t‘u sėmurur nė mėnyrė serioze dhe si ata edhe personat qė kanė fatin tė jetojnė pėr gjithė jetėn nė krah tė njerėzve tė duhur. Pėr gjithė tė tjerėt kėshilla e ekspertėve ėshtė: "Tė punosh shumė deri sa martesa funksionon dhe ka jetėgjatėsi, me kusht qė kjo tė mos jetė njė lidhje shkatėrruese". Christine Northan, pėrgjegjėse e "Relate", organizata kryesore britanike qė i dedikohet kėshillimit pėr ēifte, shpjegon se nėse njerėzit kanė njė martesė tė lumtur janė mė tė shėndetshėm.

    Shumė rrallė kanė probleme me shėndetin dhe vdesin mė pak nga sėmundjet e zemrės, sidomos infarkti. Kush zgjedh tė martohet pėr herė tė dytė pas njė divorci ėshtė e detyrueshme ta zgjedhė me kujdes partnerin dhe t‘u qėndrojė larg njerėzve qė nė ēfarėdolloj mėnyre tė kujtojnė lidhjen e vjetėr. Sipas njė studimi tė Universitetit tė Virxhinias, faktori mė i rėndėsishėm pėr "lumturinė martesore" tė grave ėshtė ai qė bashkėshortėt tė pėrfshihen nė emocionet e tyre dhe kjo ėshtė madje edhe mė e rėndėsishme se sa ndarja e detyrave. Tė tjerė kanė studiuar lidhjen mes nivelit hormonal dhe stabilitetit tė ēifteve.

    Nė Ohajo, njė grup ēiftesh u studiua pėr 10 vjet. Te partnerėt, qė mė pas u divorcuan, u vu re njė nivel i lartė i hormoneve tė lidhura me stresin, si adrenalina. Kėto nivele ishin mė tė dukshme sidomos te gratė. Ato shfaqnin shenja tė tensionit tė lartė, edhe pse ēiftet nuk deklaronin probleme tė veēanta. Njė kombinim hormonal qė jep stabilitet? Sipas kėrkuesve tė Universitetit tė Pen, kjo varet nga testosteroni. Nėse te meshkujt ėshtė mė i ulėt se normat mesatare dhe te femrat ėshtė mė i lartė, lidhja funksionon. Dhe ajo u ofron mbėshtetjen e duhur. Zakonisht subjektet me njė martesė tė dėshtuar mbi shpinė vuanin mė shumė nga sėmundjet kronike (pėrfshi kėtu edhe kancer dhe probleme kardiake) me njė mesatare rreth 20 pėr qind mė tė lartė se ata qė kishin zgjedhur tė mos martoheshin asnjėherė. Pėr mė tepėr, nėse mendoni se rifillimi i jetės tė ndihmon tė rimarrėsh veten, gaboheni: nga kėrkimi ka dalė se pėrqindja e rrezikut pėr ata qė martohen pas njė ndarjeje nuk ulet fare, por zbret nė kuotėn 12 pėr qind

      Ora ėshtė 16/11/2024, 13:39