HISTORI E SHKURTĖ RRETH FESTĖS SĖ 28 NĖNTORIT
Dita e Flamurit, 28 Nėntori lidhet me emrin dhe veprat e mėdha tė Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut.
Poashtu 28 Nėntori i vitit 1912 ėshtė njė ringjallje e 28 Nėntorit tė Skenderbeut,Ismail Qemalit dhe e ringjalljes tonė nė epokėn moderne.
Simboli i shqiponjės dykrenare njihet qė nga koha e Aleksandrit tė madh apo Lekės siq e quajmė ne shqiptarėt.
Dita e Flamurit ėshtė njė ditė e shenjtė dhe e bekuar pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė jetojnė.
Jemi tė vetėdishėm se te shqiptarėt mbi bazėn e vetėdijes etnike u formua edhe ndėgjegja kombėtare pėr clirimin kombėtar.
Shumė shqiptarė patriotė flijuan jetėn e tyre tė dashur duke vė nė qendėr tė mendimit dhe zemrės sė tyre Atdheun e shtrenjtė, ku ngjallėn dhe forcuan dashurinė ndaj tij.
Kjo i shtyri ata pėr t`i luftuar dy pasojat e rėnda saqė popullin shqiptarė e kanė lėnė prapa popujve tė tjerė mė tė rinj se ne. Kundėr kėtyre pasojave, dolėn edhe burrat e luftės dhe tė penės.
Ky ishte edhe mjeti kryesor i zemrės sė popullit.
Pushtuesit e huaj tė ndihmuara nga shtetet e mėdha tė evropės i sollėn edhe historinė mė tė dhimshme, atė tė coptimit tė vendit tonė nė Kongrese tė kobshme pėr ne.
Shqiptarėt ashtu tė coptuar nga trungu i Atdheut vazhduan, po vazhdojnė dhe do tė vazhdojnė rrugėn e tė parėve tanė: Tė Skėnderbeut, Ismail Qemalit, Adem Jasharit dhe shumė e shumė patriotėve tė tjerė pėr clirim dhe bashkim kombėtarė.
Kur Skenderbeu ngriti Flamurin Kombėtarė nė Krujė mė 28 Nėntorė 1443, patė thėnė: LIRINĖ NU KUA SOLLA UNĖ, PO ATĖ E GJETA KĖTU MIDIS JUSH!
Pėr ne do tė lindin edhe pranvera tė tjera ku me vrullin e tyre tė pėrforcuar do tė bėhen tė pa thyeshme dhe me dėrmimin e tė huajve do tė arrijnė idealin e dashur Kombėtar.
RROFTĖ 28 NĖNTORI!
GĖZUAR DITĖN I FLAMURIT!
PĖRPAROFTĖ DHE U REALIZOFTĖ DĖSHIRA E SHQIPTARĖVE PĖR CLIRIM KOMBĖTAR!
Dita e Flamurit, 28 Nėntori lidhet me emrin dhe veprat e mėdha tė Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut.
Poashtu 28 Nėntori i vitit 1912 ėshtė njė ringjallje e 28 Nėntorit tė Skenderbeut,Ismail Qemalit dhe e ringjalljes tonė nė epokėn moderne.
Simboli i shqiponjės dykrenare njihet qė nga koha e Aleksandrit tė madh apo Lekės siq e quajmė ne shqiptarėt.
Dita e Flamurit ėshtė njė ditė e shenjtė dhe e bekuar pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė jetojnė.
Jemi tė vetėdishėm se te shqiptarėt mbi bazėn e vetėdijes etnike u formua edhe ndėgjegja kombėtare pėr clirimin kombėtar.
Shumė shqiptarė patriotė flijuan jetėn e tyre tė dashur duke vė nė qendėr tė mendimit dhe zemrės sė tyre Atdheun e shtrenjtė, ku ngjallėn dhe forcuan dashurinė ndaj tij.
Kjo i shtyri ata pėr t`i luftuar dy pasojat e rėnda saqė popullin shqiptarė e kanė lėnė prapa popujve tė tjerė mė tė rinj se ne. Kundėr kėtyre pasojave, dolėn edhe burrat e luftės dhe tė penės.
Ky ishte edhe mjeti kryesor i zemrės sė popullit.
Pushtuesit e huaj tė ndihmuara nga shtetet e mėdha tė evropės i sollėn edhe historinė mė tė dhimshme, atė tė coptimit tė vendit tonė nė Kongrese tė kobshme pėr ne.
Shqiptarėt ashtu tė coptuar nga trungu i Atdheut vazhduan, po vazhdojnė dhe do tė vazhdojnė rrugėn e tė parėve tanė: Tė Skėnderbeut, Ismail Qemalit, Adem Jasharit dhe shumė e shumė patriotėve tė tjerė pėr clirim dhe bashkim kombėtarė.
Kur Skenderbeu ngriti Flamurin Kombėtarė nė Krujė mė 28 Nėntorė 1443, patė thėnė: LIRINĖ NU KUA SOLLA UNĖ, PO ATĖ E GJETA KĖTU MIDIS JUSH!
Pėr ne do tė lindin edhe pranvera tė tjera ku me vrullin e tyre tė pėrforcuar do tė bėhen tė pa thyeshme dhe me dėrmimin e tė huajve do tė arrijnė idealin e dashur Kombėtar.
RROFTĖ 28 NĖNTORI!
GĖZUAR DITĖN I FLAMURIT!
PĖRPAROFTĖ DHE U REALIZOFTĖ DĖSHIRA E SHQIPTARĖVE PĖR CLIRIM KOMBĖTAR!