Njė vendim historik, i cili i hap rrugė lėvizjes sė lirė tė shqiptarėve
LePuRuShJa- ♫ Stafi Administrues ♫
- Shteti :
Gjinia :
Antarėsimi : 11/09/2007
Nr i postimeve : 122965
Pikėt : 260987
Votat : 311
Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!
Mesazh i Presidentit Topi pas miratimit tė Raportit pėr liberalizimin e vizave nga Parlamenti Evropian
Tė dashur qytetarė, Motra e vėllezėr,
Sė pari mė lejoni tė shpreh gėzimin tim tė madh, tė vlerėsoj dhe tė falėnderoj Parlamentin Evropian pėr vendimin historik, i cili i hap rrugė lėvizjes sė lirė tė shqiptarėve, kėsaj aspirate tė thellė e tė gjerė tė popullit shqiptar dhe tė institucioneve tė tij pėfaqėsuese.
Jam kėtu me cilėsinė e Presidentit tė Republikės pėr tė shprehur edhe shqetėsimin tim mbi disa zhvillime politike tė kohėve tė fundit, tė cilat kanė tė bėjnė jo vetėm me aktorėt politikė, por me shtetin, demokracinė dhe interesat e publikut tė gjerė dhe tė qytetarėve.
Jam kėtu me cilėsinė e Presidentit tė Republikės, pėr tė shprehur shqetėsimin tim tė thellė mbi disa zhvillime politike tė kohėve tė fundit, tė cilat kanė tė bėjnė jo vetėm me aktorėt politikė, por me Shtetin, demokracinė dhe interesat e publikut tė gjerė qytetar. Siē bashkarisht kemi konstatuar, prej muajsh retorika politike nė Shqipėri po dominohet nga akuza e kundėrakuza midis politikanėve, zyrtarėve dhe medias. Aktorėt politikė tė pėrfshirė nė kėtė debat po furnizojnė ēdo ditė publikun me dokumente dhe tė dhėna tė pretenduara pėr inkriminimin e palės tjetėr.
Vėrtetėsia e akuzave natyrisht nuk ėshtė atribut i Presidentit dhe as i partive politike; ajo ėshtė atribut vetėm i drejtėsisė dhe organeve qė parashikon Kushtetuta. Fushata e akuzave dhe kundėrakuzave nuk ėshtė mė ēėshtje e partive, ėshtė ēėshtje e Shtetit, e demokracisė dhe e sistemit tonė politik. Sepse ky zhvillim i ri po lė nė hije prioritetet politike qė duhej tė kishte qeverisja dhe politika ndaj qytetarėve dhe shoqėrisė, dhe nga ana tjetėr, nuk mund tė mos lėrė pasoja nė imazhin e demokracisė, Shtetit dhe tė vetė Shqipėrisė nė raport me partnerėt tanė ndėrkombėtarė.
Nė kėto rrethana, me pėrgjegjėsinė e Presidentit tė Republikės shpreh shqetėsimin pėr kėtė situatė dhe pėr gjetjen e rrugėzgjidhjeve tė shpejta, transparente dhe tė besueshme. Unė pėrshėndes ēdo deklaratė qė nxit dhėnien e drejtėsisė dhe shpreh vullnet bashkėpunimi real me organet e ligjit.
Unė jam kėtu pėr tė konfirmuar mbėshtetjen time tė deritanishme dhe tė mėtejshme ndaj Prokurorisė sė Pėrgjithshme, Inspektoratit tė Lartė tė Kontrollit dhe Deklarimit tė Pasurive, Kontrollit tė Lartė tė Shtetit dhe ēdo institucioni tjetėr kushtetues e ligjor qė ka pėr detyrė mbrojtjen e ligjit dhe dhėnien e drejtėsisė.
Jam gjithashtu kėtu pėr tu kėrkuar, edhe njė herė, nė mėnyrė publike kėtyre institucioneve qė nė emėr tė interesave madhore tė vendit, tė rendit kushtetues dhe pėrgjegjshmėrisė demokratike, tė veprojnė pa vonesė, me kurajo, me transparencė e profesionalizėm pėr tė trajtuar me tė gjithė seriozitetin e duhur ēdo akuzė reciproke tė aktorėve politikė, ēdo denoncim publik, zyrtar e mediatik; dhe brenda njė limiti kohor tė caktuar tė informojnė publikun shqiptar mbi tė vėrtetat e tyre. Ēdo politikan, zyrtar, nėpunės e sipėrmarrės qė ka abuzuar me ligjin, pavarėsisht staturės politike e publike, duhet tė pėrballet me ligjin. Ky ėshtė parimi i shtetit tė sė drejtės, ky ėshtė lajmotivi pėr njė demokraci tė shėndoshė, tė besueshme dhe funksionale.
Shqipėria ndodhet nė njė fazė mjaft tė rėndėsishme nė rrugėn drejt integrimit nė Bashkimin Evropian. Nė kėtė interes vital kombėtar nuk mund tė bėhet pengesė asnjė individ ose grup individėsh, qofshin kėta politikanė, zyrtarė apo pėrfaqėsues tė drejtėsisė.
Nė emėr tė kėtij interesi madhor jam kėtu pėr ti apeluar tė gjithė klasės politike, sidomos partive politike tė pėrfaqėsuara nė parlament, qė me konsensus tė gjerė ose me nisma individuale, tė bėjnė tė mundur heqjen e pengesės sė imunitetit parlamentar pėr tė gjithė deputetėt.
Ftoj parlamentin qė me konsensus dhe pėrgjegjshmėri pėrpara vendit, tė bashkėpunojė pėr ndėrhyrje tė menjėhershme, qofshin kėto dhe kushtetuese, pėr heqjen ose kufizimin e imunitetit edhe pėr njė kategori tė gjerė zyrtarėsh, siē janė organet e drejtėsisė dhe drejtuesit e institucioneve tė ndryshme kushtetuese.
U kėrkoj publikisht tė gjithė zyrtarėve tė ēdo niveli, tė bashkėpunojnė ngushtė dhe me korrektėsi me organet e drejtėsisė, pėr tė mos lejuar pėrsėritjen e praktikave tė gabuara tė sė kaluarės, kur drejtėsia e mohuar ose e penguar, i mori shumė vite shtetit ligjor dhe proceseve demokratizuese e integruese tė Shqipėrisė.
Apeloj publikisht, veēanėrisht klasėn politike, tė mbėshtesin zhvillimin e njė pushteti gjyqėsor tė pavarur, tė paanshėm, etik, tė besueshėm, efektiv dhe te drejtė nė Shqipėri; tė shmangin dhėnien e opinioneve, para ose gjatė gjykimit tė njė ēėshtjeje, rreth karakterit tė palėve nė gjykim, fajėsisė apo pafajėsisė sė tyre, apo rreth provave dhe argumenteve tė paraqitura nė gjykatė. Cdokush mund tė debatojė apo kritikojė publikisht korrektėsinė e njė vendimi gjyqėsor, vetėm pasi ai ka pėrfunduar, por duhet shmangur sulmi publik i integritetit tė njė gjykatėsi apo tė gjyqėsorit. Ēdo informacion pėr sjelljen apo veprimet e paligjshme tė njė gjykatėsi, nė mėnyrė tė menjėhershme dhe zyrtarisht i duhet referuar Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė apo Ministrisė sė Drejtėsisė pėr hetim tė mundshėm tė mėtejshėm.
Nė kėtė stad historik pėr integrimin euroatlantik, Shqipėria ka nevojė pėr vepra konkrete politike, nisma konkrete ligjore antikorrupsioni dhe veprime konkrete tė institucioneve pėrgjegjėse, pėr tė dėshmuar se pushtetet kushtetuese qė pėrfaqėsojnė direkt apo indirekt qytetarėt kanė moralin dhe tagrin e duhur profesional e qytetar pėr tė ushtruar si duhet pėrgjegjėsitė e tyre ligjore e kushtetuese.
No Comment.