Kujt nuk i ka ndodhur qė ta kaploj nervozizmi aq shumė, sa qė i ėshtė hidhur ta gjuaj kompjuterin nga dritarja. Vėrtetė kompjuterėt janė mrekulli teknologjike, por nganjėherė mund tė jenė edhe pajisje qė tė shkatėrrojnė nervat. Megjithatė nė thellėsi, ne vet e kemi parasysh se nuk i ka fajet ai, por ne. Nganjėherė thjeshtė nuk e trajtojmė ashtu si duhet harduerin (e as sistemin operativ), ashtu siē duhet trajtuar.
Nuk po themi se duhet tė blejmė lule apo stoli pėr tė, por ju duhet qė kohė pas kohe ta mirėmbani atė nė mėnyrė tė duhur nė mėnyrė qė ai tė sjellė rezultate nė mėnyrė tė duhur. Mė poshtė do tė mund tė lexoni kėshilla praktike sesi tė arrini kėtė (e tė evitoni shkatėrrimin e jetės sė atyre qė punojnė nė pėrkrahje teknike) dhe mos harroni qė kėto kėshilla mund tė tingėllojnė si gjėra shumė tė thjeshta por ato shpesh injorohen.
1. Luftoje pluhurin
Pluhuri ėshtė armiku mė i keq jo vetėm i nėnave tona qė pastrojnė shtėpinė por edhe i pjesėve tė brendshme e tė jashtme tė kompjuterit. Madje mė sė keqi e pėsojnė pjesėt e brendshme, sepse ato mund tė mbingrohen dhe tė shkaktojnė ristartime tė kohė pas kohe tė sistemit apo mund tė ndodh edhe diēka mė keq. Zgjidhja: Fute kokėn tek shtėpiza dhe fryj mirė nėpėr tė gjitha pikat ky bėhet ventilimi dhe largoje pluhurin me ndonjė leckė (tė tharė) apo me ndonjė bocė me ajėr tė kompresuar, tek pjesėt si p.sh. ku ėshtė ftohėsi i CPU-sė, kartela grafike (nėse ėshtė e madhe ajo do tė ketė njė ftohės tė madhe, kėshtu qė fryjė mirė edhe aty), pastaj nėpėr pllakė amė, shtėpizė, etj. Keni parasysh tė jeni i kujdesshėm sepse kėto janė pjesė tė ndjeshme por mos harroni se kur largoni pluhurin kompjuteri juaj do tė marrė frymė lirshėm dhe do tju falėnderojė shumė pėr kėtė...
2. Mos e vendos shtėpizėn nė dysheme
E dimė qė shumica nuk kemi kushte financiare pėr njė tavolinė pune tė kualitetit dhe cilėsisė sė lartė, por tentoni qė tė evitoni vendosjen e shtėpizės nė dysheme. Jo vetėm qė do tė evitoni sasitė e mėdha tė pluhurit, por kur ėshtė shtėpiza mė lart prej tokės ju do tė evitoni shkelmimet e paqėllimshme tė shtėpizės, pastaj e ruani atė nga thithėsja elektrike dhe nė mes tjerash, e ruani prej elektricitetit statik qė krijohet prej tepihut.
3. Mos e fut nė dollap
Disa tavolina pune kanė hapėsira tė dedikuara ku ju mund tė fusni shtėpizėn e kompjuterit por kompjuteri nuk ėshtė Harry Potter! Mos e fut atė nė dollap! Seriozisht e kemi. Nėse dikush e ka vendosur aty, le ta ketė parasysh se nxehtėsia qė gjenerohet ėshtė marramendėse dhe ajo madje mund tė shkatėrroj sistemin, e nė kėtė rast me njėmend magjia do tė ndodh... Lirojeni kompjuterin dhe ofroni atij frymėmarrje tė lirė
4. Mos e grushto tastierėn
Kujt nuk i ka ndodhur kjo. Por ti prekėsh tė gjitha pullat nė tė njėjtėn kohė nė tastierė apo ta grushtosh atė, nuk sjellė asnjė rezultat pozitiv pėr kompjuterit tuaj. Kjo thjeshtė do ti ndihmojė xhepit tuaj qė tė shkoni tek dyqani mė i afėrt dhe tė paguani pėr njė tastierė tė re.
5. Mos ha drek duke shikuar YouTube
Tė gjithėve na ka ndodhur tė kemi punė gjatė orarit tė drekės, apo na ka ndodhur edhe tė hamė drekė duke u kėnaqur me diēka si YouTube. E gjatė kėtyre rasteve, nuk mund tė evitohet derdhja e lėngut mbi tastierė, grimcat e bukės mbi tė, e gjėra tjera,. Rrini larg kėtyre gjėrave kur jeni para kompjuteri, sepse ai do tju dojė mė shumė. (Edhe ēipsat mbani larg tastierės...)
6. Mos e largoni kabllon prej rryme, por fikeni ashtu si duhet sistemin
Kompjuteri nuk ėshtė televizor dhe kjo do tė thotė se kur keni kryer punė me ta, nuk duhet thjeshtė tė prekni pullėn (apo edhe mė keq tė largoni kabllon prej rryme), por ju duhet tė prisni dhe tė pėrcillni tė gjitha procedurat ashtu si duhet pėr tė fikur njė sistem operativ ashtu si duhet.
7. Shikoni se ēfarė po startohet me Windows
Tek Windows, kur bėhet startimi i sistemit, sė bashku me tė startohen edhe shumė programe qė nuk do tė duhej tė startoni tė gjitha nė tė njėjtėn kohė. Pėrdorni softuer pa pagesė si Soluto pėr tė identifikuar programet dhe pėr tė shikuar se cilat programe po marrin resurse tė panevojshme nė strat tė kompjuterit.
8. Pastroni ekranin
Ekrani ėshtė pajisje pėrmes sė cilės shihni atė qė po bėnin nė kompjuterin tuaj. Pastrojeni atė me kujdes dhe largoni shenjat e gishtėrinjve. Por mos pėrdorni pastrues xhamash nė njė ekran LCD. Pėrdorni lecka tė buta siē janė ato qė i pėrdorni pėr tė pastruar syzet nga pluhuri apo blini pastrues tė avancuar pėr ekrane, pėr tė bėrė pastrim mė serioz.
9. Defragmentoni diskun
Gjersa hard disqet po bėhen ēdo ditė e mė tė mėdha ėshtė e rėndėsishme qė tė bėni defragmento tė pėrmbajtjes sė tyre. Nė kėtė mėnyrė (me kėtė procedurė) kompjuteri juaj nuk do tė shpenzojė shumė kohė pėr tė gjetur skedarė qė janė tė shpėrndarė anembanė diskut, por ai do ti gjejė mė lehtė.
10. Largoni programet e vjetra dhe qė nuk i shfrytėzoni
Kohė pas kohe instalojmė softuer qė nuk e pėrdorim rregullisht, madje ka raste qė e instalomė njėherė dhe mė kurrė nuk e shikojmė. Kėto programe Ekstra zėnė vetėm hapėsirė nė disk dhe mund tė shkaktojnė konflikte me programe tjera. Largoni atė qė nuk ju duhet.
11. Pastroni mbeturinat nė sistem operativ
Kėto programe qė mė lart i larguam nga sistemi nuk ikin aq lehtė. Ato lėnė gjėra nė regjistėr. Bashkoni kėto me cookies tė shfletuesit, skedarėt e pėrkohshėm tė sistemit operativ, skedarėt e memories sė pashfrytėzuar dhe skedarėt e fragmentimit, dhe si rezultat mund tė gjeni njė hard disk tė mbingarkuar me mbeturina. Pėrdorni CCleaner pėr tė bėrė pastrim masiv tė hard diskut.
12. Shtoni RAM
A dėshironi qė kompjuteri tė punojė gjatė, gjatė, shumė gjatė... E kur filloni ta keni ndjenjėn se nuk po performon ashtu si duhet, gjėja e parė qė duhet tė bėni ėshtė tė shtoni RAM deri nė nivelin maksimal qė ėshtė e mundur. Kjo do ti shtojė vite jetese kompjuterit tuaj.