Mes tė shkruarit dhe emocioneve gjithmonė ka patur njė humnerė tė madhe. E megjithatė, letrave tė dashurisė koha nuk u ka shuar asnjėherė, pasi ato kanė arritur ti ngushtojnė shumė kėto hapėsira. Dashuria, urrejtja, zhgėnjimi apo inati, janė kthyer thuajse nė njė institucion, duke u pėrkthyer mes fjalėve tė kėtyre letrave pėr shekuj tė tėrė.
Por duket se historitė kur ēiftet lidheshin ose ndaheshin pėrmes letrave tė dashurisė, tani janė njė histori e sė shkuarės. Nė epokėn tonė janė zhdukur kartat epistolare pėr dashurinė dhe ato janė zėvendėsuar me E-mailet ose SMS-tė. E nėse me mesazhin elektronik ti mund tė shkruash gjatė njėsoj si nė letrat e dikurshme atė qė ndjen pėr partnerin, SMS ėshtė njė tiran. Tė detyron qė tė jesh sintetik, ose siē thuhej mė parė, telegrafik. E megjithė shenjat qė mund tė vendosėsh,
asnjėherė nuk mund ta marrė rolin e njė letre tė vėrtetė dashurie dhe smund tė tė japė kėnaqėsitė e saj.
Gjithsesi, SMS-tė dhe E-mailet nuk lėnė shumė kohė mes shkruarjes sė mesazhit dhe marrjes sė tij, siē funksiononte me letrat e dikurshme tė dashurisė. Sot jemi tė detyruar qė shpejt, ashtu siē edhe shkruajmė pėrmes SMS-ve tė shprehim emocionet tona. E nėse epistolaret e dikurshme janė tė destinuara qė tė mbeten vetėm njė kujtim i kohėve tė dikurshne, ne jetojmė tani nė njė kohė qė na bėn tė komunikojmė me mėnyra mjaft tė shpejta. Dhe u takon vetėm njerzve qė ti kthejnė ato nė dobi tė tyre. Nė fund tė fundit, kujtesa elektronike nuk ėshtė mė e keqe sesa ajo qė mbetej mbi letėr. Mbetet vetėm qė ajo tė pasurohet me emocione dhe tė mos mbetet e thatė si dikur...