Pėrse zgjedhim njė partner tė caktuar nė vend tė njė tjetri ? Cilat janė karakteristikat fizike, psikologjike dhe ato tė sjelljes qė duhet ketė njė partner pėr tė qenė tėrheqės? Dhe mė shumė akoma: Ēfarė duam ne nga kjo marrdhėnie?
Nėse dėshirojmė njė raport intensiv dhe ngacmues, jemi tė gatshėm tė pėrballojmė struktura tė reja marrėdhėniesh, tė cilat mund tė na transformojnė thellėsisht, ose nė njė tjetėr mėnyrė kėrkojmė tė vėmė nė jetė njė skenar tė njohur ēiftėzimi e kėshtu tė mundohemi tė mbajmė sa mė shumė tė paprekur stilin tonė aktual tė jetesės. Gjatė viteve tė fundit bota e kėrkimit shkencor po kėrkon tė kuptojė neurobiologjinė e dashurisė, sensin e thellė qė e orienton qėnien njerėzore drejt njė ēiftimi dhe lidhje afektive.
Nė 1980, psikiatri Michael Liebovitz ka arritur tė dallojė se nė dashuri ka dy gjendje themelore: aspekti tėrheqės dhe tė lidhurit ngushtė pas njėri-tjetrit. Ndėrkohė qė nė gjendjen e parė dominojnė emocionet me qėllim krijimin e ēiftit (dėshirat, kėnaqėsia, ekzaltimi, shpresa por edhe frika e humbjes sė atij qė duam, vėmendje e pėrqėndruar, ndjeshmėri shumė estreme ndaj sjelljeve tė tetri deri nė njė xhelozi morboze dhe tė pajustifikueshme), me shumė probabilitet nėpėrmjet cirkuiteve qė pėrfaqėsojnė emocjonet sė pėrgjigje ndaj stimujve, nė gjendjen e dytė ėshtė dominuese sensi i mirėqėnies, i sigurisė nė vetvete dhe tė lidhurit ngushtė qė shoqėrohet ēlirimin e neurotransmetuesve tė tjerė, si endorfinė apo ositoksinė.
Roli i neuroshkencės
Neuroshkenca do tė na tregojė shumė shpejt shumė gjėra mbi dashurinė, mbi tė lidhurit fort pas njėri-tjetrit dhe mbi substancat kimike qė pėrfshihen gjatė kėtyre proēeseve. Por nga ana tjetėr, do tė na duhet shumė kohė qė tė na shpjegojė neuroshkenca se stimulimi i atyre neuroneve dhe ēlirimi i atyre neurotransmetuesve ėshtė bėrė nga ai burrė ose grua e veēantė e nga askush tjetėr. Nė njė perspektivė psikologjike, tėrheqja ndaj njėri-tjetrit realizohet sepse modeli ynė i tė jetuarit na bėn tė ndjeshėm pikėrisht ndaj sinjaleve tė njė personi tė caktuar e jo tė tė tjerėve. Mėnyra afektive e fituar nė fėmijėri tenton t`i orjentojė marrdhėniet e mėtejshme dhe ky nuk ėshtė njė fatalitet qė mbyt dashurinė, shkruan psikiatri Boris Cyrulnik nė volumin e shpėrndarė tashmė Tė flasėsh pėr dashurinė nė buzė tė greminės (botimet Frassinelli)- ēifti ndėrton vendin e veprimeve tė ndėrsjellta sidhe momentin ku mund tė rishqyrtojė perceptimet e veta. Ėshtė gjithashtu e mundur tė vėzhgohet stili i tė lidhurit ngushtė tė ēiftit dhe adaptimi reciprok i bazuar nė mėnyrat e dialogut. Ēiftet me njė lidhje tė ngushtė, komunikojnė duke u harmonizuar me njėri-tjetrin, si nė njė vallėzim sjelljesh dhe shprehjesh ku gjithsecili, i kujdesshėm ndaj trupit dhe fjalėve tė tjetri, dėgjon se ēfarė thuhet dhe e sheh ndėrsa flet, percepton pa problem sinjalet e tij trupore, si dhe shikimin e mban papritmas tė orientuar ndaj bashkėbiseduesit duke dashur t`i thotė se ėshtė duke i dhėnė radhėn pėr tė folur.
Nėse dėshirojmė njė raport intensiv dhe ngacmues, jemi tė gatshėm tė pėrballojmė struktura tė reja marrėdhėniesh, tė cilat mund tė na transformojnė thellėsisht, ose nė njė tjetėr mėnyrė kėrkojmė tė vėmė nė jetė njė skenar tė njohur ēiftėzimi e kėshtu tė mundohemi tė mbajmė sa mė shumė tė paprekur stilin tonė aktual tė jetesės. Gjatė viteve tė fundit bota e kėrkimit shkencor po kėrkon tė kuptojė neurobiologjinė e dashurisė, sensin e thellė qė e orienton qėnien njerėzore drejt njė ēiftimi dhe lidhje afektive.
Nė 1980, psikiatri Michael Liebovitz ka arritur tė dallojė se nė dashuri ka dy gjendje themelore: aspekti tėrheqės dhe tė lidhurit ngushtė pas njėri-tjetrit. Ndėrkohė qė nė gjendjen e parė dominojnė emocionet me qėllim krijimin e ēiftit (dėshirat, kėnaqėsia, ekzaltimi, shpresa por edhe frika e humbjes sė atij qė duam, vėmendje e pėrqėndruar, ndjeshmėri shumė estreme ndaj sjelljeve tė tetri deri nė njė xhelozi morboze dhe tė pajustifikueshme), me shumė probabilitet nėpėrmjet cirkuiteve qė pėrfaqėsojnė emocjonet sė pėrgjigje ndaj stimujve, nė gjendjen e dytė ėshtė dominuese sensi i mirėqėnies, i sigurisė nė vetvete dhe tė lidhurit ngushtė qė shoqėrohet ēlirimin e neurotransmetuesve tė tjerė, si endorfinė apo ositoksinė.
Roli i neuroshkencės
Neuroshkenca do tė na tregojė shumė shpejt shumė gjėra mbi dashurinė, mbi tė lidhurit fort pas njėri-tjetrit dhe mbi substancat kimike qė pėrfshihen gjatė kėtyre proēeseve. Por nga ana tjetėr, do tė na duhet shumė kohė qė tė na shpjegojė neuroshkenca se stimulimi i atyre neuroneve dhe ēlirimi i atyre neurotransmetuesve ėshtė bėrė nga ai burrė ose grua e veēantė e nga askush tjetėr. Nė njė perspektivė psikologjike, tėrheqja ndaj njėri-tjetrit realizohet sepse modeli ynė i tė jetuarit na bėn tė ndjeshėm pikėrisht ndaj sinjaleve tė njė personi tė caktuar e jo tė tė tjerėve. Mėnyra afektive e fituar nė fėmijėri tenton t`i orjentojė marrdhėniet e mėtejshme dhe ky nuk ėshtė njė fatalitet qė mbyt dashurinė, shkruan psikiatri Boris Cyrulnik nė volumin e shpėrndarė tashmė Tė flasėsh pėr dashurinė nė buzė tė greminės (botimet Frassinelli)- ēifti ndėrton vendin e veprimeve tė ndėrsjellta sidhe momentin ku mund tė rishqyrtojė perceptimet e veta. Ėshtė gjithashtu e mundur tė vėzhgohet stili i tė lidhurit ngushtė tė ēiftit dhe adaptimi reciprok i bazuar nė mėnyrat e dialogut. Ēiftet me njė lidhje tė ngushtė, komunikojnė duke u harmonizuar me njėri-tjetrin, si nė njė vallėzim sjelljesh dhe shprehjesh ku gjithsecili, i kujdesshėm ndaj trupit dhe fjalėve tė tjetri, dėgjon se ēfarė thuhet dhe e sheh ndėrsa flet, percepton pa problem sinjalet e tij trupore, si dhe shikimin e mban papritmas tė orientuar ndaj bashkėbiseduesit duke dashur t`i thotė se ėshtė duke i dhėnė radhėn pėr tė folur.