Nė vitin 1810 Wilhelm von Humboldt themeloi kėtu universitetin e njė tipi tė ri, qė synonte pavarėsinė e shkencės nė unifikimin e hulumtimit dhe mėsimdhėnies. Universiteti lufton pėr titullin universitet ekselence.
i fundit nė galeri ėshtė Werner Forßmann, i cili nė vitin 1956 ėshtė nderuar me ēmimin Nobel pėr mjekėsi.
Njė grup i grave dhe burrave kryesisht me flokė tė thinjura ėshtė ndalur para murit tė kuq me portretet e 29 laureatėve tė ēmimit Nobel. Juliane Kuczynski thotė se vizitorėt janė veēanėrisht tė interesuar pėr historinė e Werner Forßmann.
Ai ėshtė nderuar me ēmimin Nobel, sepse ėshtė i pari qė vendosi kateterin nė zemrėn e njeriut, duke e eksperimentuar te vetja. Shpoi krahun e tij dhe i vendosi vetes njė kateter."
Kjo ka ndodhur nė vitin 1929, ndėrsa mė vonė Forßmann u bė anėtar i NSDAP, (partisė naziste tė Hitlerit) dhe i shoqatės sė mjekėve nazistė. Megjithatė pėr meritat si kirurg nė kardiologji ai u nderua nė vitin 1956 me ēmimin Nobel. Kuczynski thotė se kjo biografi shpjegon njė pjesė tė sė kaluarės sė Universtitetit Humbold, ku gjithmonė janė ndėrruar epokat e studimeve inovative shkencore me epokat e dekadencės politike dhe shpirtėrore.
Pas themelimit "qendėr botėrore e shkencės"
Pas themelimit tė tij nė vitin 1810 idetė e Humboldit mbi unifikimin e hulumtimeve dhe mėsimdhėnies dhe lirinė e shkencės e bėnė universitetin tė shquar nė botė. Georg Wilhelm Friedrich Hegel ka mbajtur kėtu ligjėrata, ndėrkohė qė kėtu kanė studjuar Karl Marx, Heinrich Heine dhe Otto von Bismarck. Max Planck, Robert Koch dhe Albert Einsteini janė nobelistėt, qė ka nxjerrė ky institucion - nga viti 1828 ai quhej Universiteti Friedrich-Wilhelm. Pas ardhjes nė pushtet tė Hitlerit zhduket fryma pėrparimtare e viteve tė themelimit: nga Universiteti dėbohen, bojkotohen, pushohen dhe rrahėn shkencėtarėt dhe studentėt hebrenj dhe komunistė. Ndėrsa nė vitin 1933 u organizua edhe djegia e librave.
Librat u nxorėn prej bibliotekave private dhe librarive dhe u dogjėn nga studentėt, qė ishin anėtarėve tė shoqatave naziste.
Ingrid Graupner shpjegon se nė atė kohė nuk ėshtė djegur asnjė libėr i bibliotekės sė Universitetit. Pėr fat ato i kanė shpėtuar nėpunėsit, tė cilėt nuk kanė lejuar qė ato tė digjen.
Konfliktet tė reja gjatė luftės sė ftohtė
Gjithēka merr rrugėn e vet socialiste
Pas luftės erdhi shpejt njė krizė tjetėr, studentėt protestojnė para ndėrtesės kundėr rritjes sė ndikimit tė administratės ushtarake tė Bashkimit Sovjetik. Sėrish ka denoncime, largime, pushime dhe arrestime. Dy reforma shkollore nė vitet 50-tė dhe 60-tė krijojnė kushtet pėr njė punė studimore dhe kėrkimore sipas parimeve tė ideologjisė sė shtetit. Kritikėt ia kthyen shpinėn. Gerlinde Kempendorff, e cila nė vitin 1974 u regjistrua nė degėn e muzikės kujton:
Meqenėse nė kėtė kohė kishte njė sensibilitet tė madh ndaj atyre qė dėshironin tė largoheshin nga vendi dhe shoqja ime mė e ngushtė nė vitin 1976 iku pėrmes Hungarisė nė Perėndim askush nuk dinte pėr lidhjet tona, askush. Dhe sigurisht sigurimi i shtetit mendonte se ėshtė krijuar njė qark, rreth gardės sė ardhshme tė akademikėve. Njė qark."
Megjithatė protesta tė mėdha studentėsh nuk pati. Deri nė vitin 1989.
Pėrpjekjet pėr titullin universitet ekselence
Sot 20 vjet pas ribashkimit tė Gjermanisė problemi mė i madh janė paratė. Kėtu studiojnė rreth 34.000 studentė, nė mė shumė se 250 degė, prej tė cilėve rreth 4.500 studentė nga mė shumė se 100 vende. Ata sė bashku me rreth 400 profesorė nga 30 fakultete dhe drejtime speciale janė tė vendosur nė mė shumė se 300 godina nė Berlin dhe Brandenburg. Profesori Jan-Hendrik Olbertz thotė se ato do tė angazhohen me tė gjitha fuqitė qė universiteti tė fitojė titullin universitet ekselence dhe t'i mbetet besnik frymės sė Humboldtit.
Shpresoj qė Universiteti Humboldt si njėsim i universitetit hulumtues dhe mėsimdhėnės tė ofrojė studime akademike nė shumė lėmi. Nė qoftė se do tė jemi tė suksesshėm nė kėrkimet shkencore dhe nė shpjegimin e tyre teorik do tė jemi njė universitet ekscelent, sepse nė shumė lėmi tashmė e kemi arritur kėtė nivel.