E rėndėsishme ėshtė qė secili nga partnerėt duhet ta ndiejė se kontributi nė njė familje ėshtė i dyanshėm Ekspertėt kanė treguar se ndarja e detyrave nė shtėpi dhe problemet qė lidhen me kujdesin pėr fėmijėt janė ndėr shkaqet kryesore tė zėnkave tė shpeshta, madje edhe divorceve nė familje. Ata mendojnė se pikėrisht detyrat e ndara si duhet nė familje mund tė jenė baza e njė marrėdhėnieje tė shėndetshme. Nga sondazhet e bėra del se meshkujt e pranojnė se shkaqet pėr tė cilat zihen mė shpesh me partneret e tyre janė ato tė kujdesit pėr shtėpinė, si pėr shembull larja e enėve, tualetit, apo kujdesit pėr fėmijėt. Po sipas tė dhėnave qė dalin prej tyre, del se meshkujt ndėr punėt e shtėpisė preferojnė tė lajnė enėt, tė hekurosin, tė marrin pluhurat, tė gatuajnė dhe nė fund fare tė pastrojnė tualetin apo tė lajnė dyshemenė.
Kush e ka thėnė se ekziston njė lidhje e fortė mes punėve tė shtėpisė dhe marrėdhėnieve seksuale tė njė ēifti? Lidhjen e ēuditshme mes punėve tė shtėpisė dhe seksit nė ēift e ka verifikuar njė studim i publikuar nė numrin e fundit tė Journal of Family Issues. Sipas studimit, jeta e ēiftit ndikohet edhe nga pastėrtia nė shtėpi. Nėse punėt e shtėpisė ndahen mes burrit dhe gruas, mundėsitė pėr divorc janė shumė tė vogla. Por si shpjegohet fakti se edhe nė kėtė kohė, ku ka mė shumė barazi, shpesh krijohen pėrplasje nė ēift pėr ndarjen e punėve tė shtėpisė? Njė mashkull qė jeton vetėm nė njė apartament nuk tregon ndonjė kujdes tė veēantė pėr vendin ku jeton. Ai mund ti ndėrrojė shumė rrallė ēarēafėt dhe ta pastrojė shtėpinė shumė rrallė.
Kjo nuk ėshtė njė ēudi, sepse meshkujve thjesht nuk u intereson rregulli dhe pastėrtia nė banesė. Kjo gjė ndodh gjithmonė kur jetojnė vetėm dhe nuk kanė ndihmėn e ndonjė tė afėrmi apo pastrueseje. Autorėt e studimit thonė se larja e dyshemeve, sistemimi i shtėpisė, larja e pjatave, e rrobave, nuk kanė ndikim tė madh nė marrėdhėnien nė ēift. Tė paktėn kjo ėshtė konfirmuar nga sondazhi i bėrė te 6877 ēifte tė martuara. Domethėnia e studimit ėshtė kjo: sa mė shumė energji tė shpenzohen nė njė fushė tė jetės, aq mė shumė energji fitohen pėr aktivitetet e tjera, duke pėrfshirė kėtu edhe atė seksuale. Gjithashtu, studimi ka gjetur njė lidhje mes orėve tė kaluara nė njė punė me pagesė tė lartė dhe frekuencės sė seksit te njė ēift. Nė vend qė tė rrezikojnė jetėn seksuale, pėr shkak tė kėrkesave nė punė ose nė shtėpi, grupi i ēifteve tė marrė nė studim duket se pėrparėsi i ka dhėnė marrėdhėnies seksuale, ka shpjeguar Constance Gager, sociologe dhe autore e studimit, qė mė pas ėshtė publikuar nė Wall Street Journal.
Gager dhe kolegėt e saj kanė mbetur pa fjalė nga rezultatet e studimit. Ata prisnin qė tė ishin meshkujt mė tė bekuar se sa femrat nė raportin seks-punė shtėpie, pėr shkak tė efektit tė falėnderimit nga ana e partnereve, tė cilat janė mė tė angazhuara nė punėt e shtėpisė. Studiuesit zbuluan se efekti aplikohej nė masė tė barabartė pėr tė dyja gjinitė. Mund tė duket njė detaj i parėndėsishėm, por bėn diferencėn: nė njė ēift ku gruaja kalon 68 orė duke u marrė me punėt e shtėpisė, ndėrsa burri 45 orė, do tė bėjė 15 herė mė shumė dashuri nė njė vit nė krahasim me njė ēift tjetėr ku totali i orėve tė kaluara me punėt e shtėpisė ėshtė 18 orė. Studimi ka tėrhequr vėmendjen e sociologėve. Ėshtė e ēuditshme se si punėt e shtėpisė ndikojnė nė marrėdhėnien nė ēift: njė sondazh i fundit i Pew Research Center ka zbuluar se amerikanėt i vendosin punėt e shtėpisė nė vendin e tretė mes faktorėve tė rėndėsishėm tė jetės nė ēift, pas besnikėrisė dhe intimitetit seksual.
Rastet e divorcit, pėr shkak tė moskontributit tė mashkullit nė punėt e shtėpisė, sa vijnė e po shtohen. Duke qenė se sot, njė pjesė e madhe e ēifteve bėjnė dy punė dhe lodhen shumė, lind nevoja e ndarjes sė punėve brenda shtėpisė. Duke qenė se tradicionalisht gruaja ėshtė kujdesur pėr shtėpinė, lindin probleme pėr ndarjen e punėve, tė cilat mund ta ēojnė ēiftin deri nė prishjen e martesės.
Kjo do tė thotė se tashmė ndarja e punėve dhe pasojat e mosbėrjes sė saj mes burrit dhe gruas janė njė sinjal alarmi pėr tė gjitha ēiftet qė duan tė jetojnė gjatė bashkė. Fatmirėsisht, gjatė viteve tė fundit situata ka ndryshuar: njė pjesė e meshkujve kanė filluar tė jenė mė aktivė, duke dhėnė kontributin e tyre brenda shtėpisė. Sipas njė studimi britanik, divorcet janė mė tė pakta nė rastet kur ēifti ka arritur qė tė ndajė punėt brenda shtėpisė. Nė Shtetet e Bashkuara, nevoja dhe kėrkesa pėr barazi nė kėtė aspekt mes burrit dhe gruas ėshtė shndėrruar nė njė lėvizje tė mirėfilltė dhe tė organizuar.
Kėsaj ēėshtjeje i janė dedikuar shumė libra tė shndėrruar nė bestseller, shumė biseda e debate televizive, artikuj gazetash apo revistash. Nė fakt, problemi ėshtė pak i ndėrlikuar: nuk bėhet fjalė pėr njė zakon tė thjeshtė qė nė zanafillė. Ky lloj debati pėr ndarjen e punėve tė shtėpisė ka zgjatur pėr shekuj me radhė. Njė pikė tjetėr kritike, e cila mund tė rrezikojė marrėdhėnien nė ēift, ėshtė mėnyra e ndryshme qė kanė meshkujt dhe femrat pėr sa i pėrket stilit se si bėhen punėt. Tė gjithė kemi kėndvėshtrime tė ndryshme pėr sa i pėrket rregullit dhe pastėrtisė. Sipas shumė specialistėve, kjo ėshtė diēka qė mund tė ndryshojė, duke qenė se shumė gjėra edukohen me hir ose me pahir. E rėndėsishme ėshtė qė secili nga partnerėt duhet ta ndiejė se kontributi ėshtė i dyanshėm nė njė familje, kjo edhe pėr sa u pėrket punėve tė shtėpisė, sepse prishja e vazhdueshme e ekuilibrave sjell ndėrprerjen e vetė marrėdhėnies, herėt ose vonė. Ikub