Dihet qė turpi ėshtė njė kompleks, prej tė cilit vuajnė shumė persona.
Papritur fytyra merr njė skuqje qė nuk ėshtė e zakonshme, duart dridhen dhe fjalėt ngatėrrohen nėse je pėrpara njė situate tė sikletshme. Kėta persona e kanė shumė tė vėshtirė tė thonė atė ēka mbajnė brenda tyre dhe shpesh kjo i bėn tė ndihen mė inferiorė nė krahasim me tė tjerėt. Por shkencėtarėt kanė menduar edhe pėr tė lehtėsuar disi simptomat e tyre.
Ata mendojnė se gjestet i ndihmojnė tė turpshmit tė zvogėlojnė deri diku kompleksin e tyre pėrveēse i ndihmon tė mendojnė mė mirė, tė pėrqendrohen dhe tė fiksojnė nė kujtesė koncepte tė rėndėsishme.
Kur pėrdor gjestet gjatė tė folurit, ndėrsa studion, flet, arrin rezultate mė tė mira. Kėtė e konfirmojnė studimet e reja qė vijnė nga Shtetet e Bashkuara. Njė orator i mirė nė praktikė, duhet tė shmangė pėrdorimin e tepėrt tė duarve. Nė fakt, gjestet janė shumė tė rėndėsishme pėr tė transmetuar mendime dhe njohje. Frazat tė cilat kujtohen mė shumė janė ato qė shoqėrohen nga gjestet domethėnėse. Gjestet nuk pėrdoren vetėm pėr tu kuptuar mė mirė, por edhe pėr tė ndihmuar veten kur shpjegojmė koncepte tė vėshtira, ose kur kujtesa ėshtė nėn presion.
Tashmė nuk ekziston mė bindja qė tė flasėsh me duar ėshtė njė gjest i paedukatė, tė cilin e pėrdor njė injorant qė ėshtė i paaftė tė shprehet pa pėrdorimin e tyre. Gjestet janė shumė tė nevojshme, madje bėjnė diferencėn. Kjo ėshtė vėrtetuar nga njė studim shkencor qė 70-80 pėr qind e informacionit, trurit i vjen pėrmes syve, pėrmes asaj qė shohim. Pra, kjo tregon se gjestet janė komponent i rėndėsishėm i komunikimit. Instinkti qė na nxit tė bėjmė gjeste ėshtė ndėr mė tė fortėt: me gjeste bėjnė edhe personat tė cilėt flasin nė telefon, fėmijėt e vegjėl, tė verbrit kur falsin me tė verbrit e tjerė.
Edhe liderėt politikė pėrdorin gjestet kur flasin. Presidenti amerikan, Barak Obama, nuk i lė asgjė rastėsisė: tė gjitha lėvizjet e tij oratore janė tė studiuara nė tavolinė. Gjestet e tij, zakonisht nga lart-poshtė, u ngjajnė shpesh atyre tė njė aktori. Sarkozi ėshtė Presidenti qė e lė veten tė tėrhiqet nga gjestet mė shumė se nga ēdo emocion tjetėr, prek shpesh hundėn, tund krahėt, nuk ka frikė tė duket mė shumė latin dhe mesdhetar sesa njė italian ose spanjoll. Berluskoni ėshtė shpesh popullor dhe pėrpiqet tė bėjė sa mė shumė gjeste, ndėrsa kolegu i tij, Zapatero, bėn pjesė te kategoria mesatare: gjestet e tij janė tė matura dhe konvencionale. Liderėt mė tė kontrolluar janė Kryeministri britanik, Gordon Braun, qė shpesh i dridhet dora e djathtė kur ėshtė nė vėshtirėsi, dhe Kancelarja Angela Merkel, oratore shumė e zonja, e cila pėrdor gjeste klasike dhe asnjėherė konvulsive, ėshtė gjithmonė aq e kujdesshme saqė duket sikur i ka duart e lidhura.
Antropologu Demond Morris, thotė se duart janė pėr njerėzit, ndėrsa shkopi ėshtė pėr dirigjentin e orkestrės. Gjithashtu, ai pohon se gjuha jo verbale pėrbėn 55 pėr qind tė komunikimit, kėshtu qė ia vlen tė kėnaqėsh instinktin dhe ta lėsh trupin, sidomos duart, tė flasin pėr ne, ose me ne. Kėto kohė nė kanalin televiziv Fox, ėshtė transmetuar telefilmi Lie to me, i cili tregon hetimet e njė ish-agjenti tė policisė, zbulues i pagabueshėm i gėnjeshtrave dhe mashtrimeve: sekreti ėshtė tė dish tė interpretosh dhe tė njohėsh gjuhėn e duarve, qė shpesh kėto tė fundit tregojnė padashur gėnjeshtra dhe retiēencė.
Sipas njė studimi shkencor tė Universitetit tė Pitsburgut dhe Universitetit tė Ēikagos, pėrdorimi i gjesteve ka njė ndikim tė rėndėsishėm nė zhvillim njohės. Studimit iu nėnshtruan shumė fėmijė amerikanė dhe europianė. U vėrtetua se nė tė dyja kulturat, fėmijėt qė pėrdorin gjestet kanė lehtėsi mė tė madhe nė mėsime dhe nė zhvillimin e gjuhės nė pėrgjithėsi.
Njė studim tjetėr i Universitetit tė Ēikagos demaskon stereotipin i cili thotė se ata qė flasin me duar janė personat tė cilėt vijnė nga njė shtresė e ulėt shoqėrore. Studiuesit kanė monitoruar 50 familje me fėmijė tė cilėt nuk kishin shumė kohė qė kishin mbushur njė vjeē; tė vegjlit e shtresės sė lartė shoqėrore kanė pėrdorur mė shumė gjeste se tė tjerėt. Gjatė njė ore e gjysmė kanė shprehur 24 gjeste domethėnėse mė shumė se 13 tė shprehurat nga fėmijėt e familjeve tė varfra. Pra, gjestet nuk tė ndihmojnė vetėm tė shprehesh mė mirė, por edhe tė mėsosh, tė gjesh mė shumė hapėsirė nė kujtesė pėr tė fituar njohuri dhe aftėsi tė reja. Kėtė e konfirmon edhe studimi i njė psikologeje, i publikuar nė revistėn Science: janė analizuar dy grupe fėmijėsh nė shkollė fillore, tė cilėt duhej tė zgjidhin disa ushtrime matematike. Fėmijėve tė grupit tė parė iu kėrkua tė pėrdornin gjestet, ndėrsa tė tjerėve tė flisnin duke i mbajtur duart e lidhura. Tė parėt i zgjidhėn problemat e tyre mė lehtė se fėmijėt e grupit tė dytė.