Bota u takon atyre qė ēohen herėt dėgjojmė qė thuhet shpesh.
Por qė tė ngrihesh herėt nė mėngjes nuk duhet tė flesh vonė nė darkė. Por njė studim i Satoshi Kanazawa dhe tė kolegėve tė tij nė London School of Economics na sjell disa tė reja pėr njė debat tė kahershėm. Ata thonė se ka njė lidhje mes orareve tė gjumit dhe inteligjencės: personat me njė inteligjencė tė lartė janė mė aktivė natėn dhe flenė vonė, ndėrsa ata me inteligjencė mė tė ulėt flenė herėt.
Psikologu sqaron se tė parėt tani kryenin mė shumė aktivitete gjatė ditės dhe mundėsia qė ne kemi sot pėr aktivitet natėn ėshtė njė preferencė e re e evolucionit, qė favorizon mė shumė njerėzit mė inteligjentė dhe tregon pėr njė nivel kompleks tė konitivitetit mė tė lartė. A duhet ti besojmė kėtij lloj studimi? Pėrsa u pėrket orareve tė zgjimit dhe tė fjetjes ato ndryshojnė te persona tė ndryshėm dhe sipas punės qė bėjnė.
Po kėshtu niveli i inteligjencės ėshtė reflektim i njė lloji inteligjence. Disa studime tė tjera tregojnė se ata qė flenė vonė janė mė pak tė besueshėm dhe kanė shqetėsime tė ndryshme, por mund tė jenė edhe mė krijues. Si pėrfundim, gjumi nuk do tė ndryshojė nivelin e inteligjencės dhe gjumi i natės nuk ndėrrohet me asgjė. Por megjithatė tė ėndėrrosh tė bėn mirė. Ikub