BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Historia e Gjeografisė

    Albatros
    Albatros
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Francė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Male
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 12/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 19030
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 37314
    <b>Votat</b> Votat : 106
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : Nuk eshte e rendesishme te thuash ate qe mendon . Por te mendosh mire ate qe thua.

    Buzqeshje Historia e Gjeografisė

    Mesazh nga Albatros 10/4/2009, 17:51

    Kontribues nė lėmin e Gjeografisė Gjeografia padyshim ėshtė njė ndėr shkencat mė tė vjetra.

    Qė nė parahistori njerėzit kanė tentuar tė sqarojnė zhvillimin e proceseve nė natyrės, mandej t’i njohin renditjet kronologjike edhe pse shkenca nė njė mėnyrė ka qenė e pranishme nė pjesėn mė tė madhe tė civilizimeve tė lashta. Shkrime mė tė shumta pėr natyrėn si tėrėsi i hasim te filozofėt antikė. Pėr gjeografinė rezultate tė rėndėsishme nga ajo kohė ka dhėnė Aristoteli - pėr mozaikun e sipėrfaqes sė tokės dhe brezat e nxehtėsisė dhe Erastoteni - mbi madhėsinė dhe dimensionet e Tokės. Erastoteni nė shekullin e III p.e.s. i pari e pėrdori termin gjeografi. Mjaft rendesi mori vepra e Klaud Ptolemeut "Syntaksis" qe u be ligj per boten shkencore deri ne kohen e Kopernikut.Ai paraqiste ne te shtrirjen e botes se njohur deri ne ate kohe,te percaktuara mbi bazen e koordinatave gjeografike,pozicionin e qyteteve dhe te grykederdhjeve lumore (madje dhe te vendit tone Shqiperise)

    Nė mesjetė vjen deri te stagnimi i shkencave nė pėrgjithėsi duke pėrfshirė edhe gjeografinė. Shkencat e atėhershme janė zhvilluar gjithashtu edhe nė kuadėr te civilizimit islam. Gjeografėt mė tė dalluar tė kėsaj kohe janė Al-Biruni dhe Al-Idrisi. Gjate kesaj periudhe shkenca e gjeografise ne pergjithesi, nuk avancoi,madje disa arritje te antikitetit ,si pershembull,koncepti mbi rrumbullakesine e Tokes, formimin e maleve etj.,nuk shpjegoheshin me dukurite natyrore ,por me ato fetare.Po keshtu dhe dyndjet e fiseve barbare,krahas shkaterimeve te shumta penguan mjaft edhe zhvillimin e metejshem te arritjeve te antikitetit.Gjate kesaj periudhe per tu permendur jane zbulimi i ishujve veriore te Oqeanit Atlantik dhe te kontinentit te Amerikes Veriore ne vitin 1000 nga vikinget,udhetimet ne Azi te Plan Karpinit,Ribruhut,te Marco Polos,njohurite gjeografike te arabeve etj.

    Zhvillim tė dukshėm tė gjeografisė nė perėndim i dhanė zbulimet gjeografike duke iu falėminderuar detarėve si Kristofor Kolombi, Vasko de Gama, Fernando Mangelani etj.


    Zhvillimi i shpejt i astronmisė dhe mekanikės qiellore nė shekullit e XVI dhe XVII, paraqesin bazėn e mendimit tė lėvizjes sė trupave qiellorė dhe rrjedhojat e lėvizjes sė tyre pėr Tokėn. Fillimi i zhvillimit tė gjeografisė si shkencė i pėrshkruhet gjeografit holandez Bernard Varenijusit, i cili e ka shkruar vepren me titull "Gjeografia e pėrgjithshme". Edhe pse zbulimet e rėndėsishme teknike tė cilat ndikuan nė zhvillimin e gjeografisė nė shekullit XVII dhe XVIII, ajo mbetet kryesisht shkencė deskriptive deri nė paraqitjen e hulumtuesit tė madh tė gjeografisė me prejardhje gjermane Aleksander Humbollit i cili nė fillim tė shekekullit XIX i vė themelet e gjeografisė moderne. Pas tij mjaft i rėndėsishėm ėshtė edhe Karl Rihter i cili ka qenė nėn ndikimin e madh tė filozofit Imanuel Kantit. Kontribut tė rėndėsishėm gjat kėsaj kohe kanė dhėnė nė ShBA V.M Denis - teoria e e zhvillimit tė relievit si cikėl gjeografik dhe Vlladimir Dokuqajev nė Rusi.

    Gjatė shekullit XIX themelohen katedrat e gjeografisė nėpėr universitetet evropiane.

      Ora ėshtė 28/4/2024, 00:00