Mount Nyiragongo ėshtė vullkani vdekjeprurėse ndėr mė tė rrezikshmit pėr Tokėn.
Pavarėsisht se shkencėtarėt nuk mund tė pėrcaktojnė me saktėsi
periudhėn se kur mund tė shpėrthejė ajo qė ata dinė me siguri janė
pasojat apokalipti qė mund tė ndodhin nėse ai shpėrthen dhe kjo sipas
tyre ėshtė vetėm njė cėshtje kohe para se vullkani, i cili ndodhet nė
Republikėn Demokratike tė Kongos ta shndėrroi atė nė njė Pompei tė kohės
moderne.
Vatra e vullkanit mė tė rrezikshmėm nė botė ka shpėrthyher dy herė nė
vitet e fundit, duke shkatėrruar njė qytet tė tėrė dhe duke i detyruar
banorėt e zonės qė tė largoheshin.
Por tani, sizmologėt besojnė se rreziku nuk ėshtė vetėm pranė qytetit, por direkt nėn tė.
Pėr rreth 20 vitet e fundit rajoni i Republikės sė Kongos ka vuajtur
nga lufta e vazhdueshme, ndėrkohė qė kėrcėnimi mė i madh i vjen nga
vullkani.
Sizmologu italian Dario Tedesco, i cili ka kaluar 15 vjet duke
studiuar Nyiragongo me financim nga Bashkimi Evropian, ka luftuar pėr
vite me radhė pėr tė pėrqendruar vėmendjen e komunitetit shkencor mbi
vullkan, ndėrkohė qė sipas bindjeve tė tij nuk ka asnjė dyshim se
vullakani Nyiragongo do tė shpėrthejė pėrsėri.
Sizmiologu italian ka thėnė pėr National Geographic se qyteti Goma, i
cili ndodhet nė lindje te Republikės Demokratike tė Kongos ėshtė qyteti
mė i rrezikuar nė botė.
Historia sugjeron se studiuesi italian mund tė ketė tė drejtė. Nė
vitin 2002 mė shumė se 15 milion kub lavė u derdhen nė drejtim tė
qėndrės sė qytetit Goma, duke shkatėrruar mbi 14000 shtėpi si dhe duke
zhdukur katet e para tė banesave.
Ndėrkohė nė vitin 1977 lava e zgjuar e vullkanit vėrshoi poshtė malit
nė mė shumė se 60 milje nė orė. Si pasojė disa qindra njerėz u vranė,
edhe pse rrjedha ishte ngurtėsuar para se tė arrinte pjesėn kryesore tė
qytetit.
Nyiragongo ka njė sistem tė ndėrlikuar hidraulik, e pėrhapur si
rrėnjėt e njė pemė dhe cilėsohet si vullkani mė i rrezikshėm nė botė.