Ėshtė thjesht e pamundur tė vendosėsh se ēka duhet tė vizitosh mė parė nė kryeqytetin francez, Parisin.
Ajo qė tė gjithė e thonė ėshtė se atė e vizitojnė pėr mbi 40 milionė njerėz nė vit. Por, janė pesė gjėra kryesore qė tė gjithė parisienėt ua kėshillojnė qė ti vizitoni.
Eiffel Tower
Kulla Eifel (fr. La Tour Eiffel), ndryshe pseudonimi La Dame de fer, Zonja e Hekurit, ėshtė tanimė simboli i Parisit vendosur nė Mars de Champ nė Paris. Ndėrtuar nė 1889, ajo ėshtė bėrė edhe njė ikonė globale e Francės dhe njė nga strukturat mė tė njohura nė botė. Kulla ėshtė nga monumentet mė tė vizituara me pagesė nė botė. Miliona njerėz ngjiten nė tė ēdo vit. Emėruar sipas projektuesit te saj, inxhinieri Gustave Eiffel, kulla qe ndėrtuar si hark hyrjeje nė Panairin 1889 Botėror. Kulla ėshtė 324 e gjatė, e njėjta lartėsi si njė ndėrtesė 81- katėshe. Duke mos pėrfshirė antenat transmetuese, ėshtė struktura e dytė mė e lartė nė Francė, pas urės Viaduct Millau. Eiffel Tower ka tre nivele pėr vizitorėt.
Biletat mund tė blihen pėr 4 euro niveli i parė, 9 euro niveli i dytė dhe 16 euro niveli i tretė, i cili arrihet me lift. Tė dy nivelet nė tė parin dhe tė dytin funksionojnė restorante. E nėse doni ti shmangeni njė rendi 200 m tė gjatė qė presin tė hipin nė kullė, mund tė bėni edhe me rezervim me herėt.
Musse du Louvre
Louvri ėshtė muzeu mė i madh nė Paris. Ai ka njė hapėsirė prej 210 000 m2 dhe nė tė mbahen rreth 60 600 ekspozita pėr ēdo vit. Ėshtė ndėr muzetė mė tė njohura nė botė. I gjendur nė zemėr tė Parisit, te rruga De Rivoli, ndėrtesa rreth piramidės i takon ish-pallatit mbretėror. Louvri ka njė histori tė gjatė tė konservimit qė nga antikitetet orientalė, egjiptianė, romakė, grekė, e deri te skulpturat dhe pikturat moderne. A duhet tė pėrmendet Monaliza?
Arc de Triomphe
The Arc de Triomphe (origjinal. Arc de Triomphe de lEtoile) ėshtė njė nga monumentet e shumta tė famshme nė Paris. Ai gjendet ne qendėr te Place Charles de Gaulle (fr. Place de lÉtoile), nė fundin perėndimor tė Champs-Élysées. Arc de Triomphe i nderon tė gjithė ata qė kanė luftuar dhe vdekur pėr Francėn gjatė Revolucionit francez dhe luftėrave tė Napolonit. Emrat e tyre gjenden nė pjesėn e brendshme dhe tė jashtme tė Harkut.
Champ Elysee
Avenue des Champs-Elysees ėshtė rruga me prestigjioze nė Europe, e ndoshta edhe nė botė. Me plot kinema, kafene, dyqane luksoze dhe drunjtė e gėshtenjave, Avenue Champs-Elysees konsiderohet si rruga mė e famshme nė botė. Emri frėngjisht ėshtė pėr fushat Elysiane, vendin e tė vdekurve tė bekuar sipas mitologjisė greke. Avenue des Champs-Elysees ėshtė e njohur si rruga mė e bukur e botės. Aty ėshtė edhe rezidenca e presidentit tė Francės.
DisneyLand Paris (Euro Disney resort)
Pasi tė jeni lodhur nga shėtitjet dhe marramendjet nga numri i madh i vizitorėve, sepse mbi 40 milionė vizitorė e vizitojnė Parisin ēdo vit, rendin e ka Disneyland Paris, Euro Disney Resort. Disneyland Resort Paris ėshtė qyteti turistik i 22.30 km2 (2230 ha) qė gjendet nė pjesėn mė tė madhe nė komunėn Chessy, tridhjetė e dy kilometra nė lindje tė Parisit.
Njė univers i tėrė argėtimi pėrfshin dy parqet kryesore Disneyland Park dhe Walt Disney Studios si dhe hotele dhe njė kurs golfi, ndėrsa habisė suaj ia shton pak energji kompleksi urban me sektorin e Marne-la-Valle. Vendi arrihet me transport tė llojllojshėm, duke pėrfshirė edhe njė stacion TGV, njė shtrirje e linjės RER A, dhe rruga A4 si lidhje rrugore nėse keni vendosur ta vizitoni me makine. Kompleksi menaxhohet nga Euro Disney SCA nė pronėsi 39% nga Kompania Walt Disney.
Euro Disney SCA ka zhvilluar imazhin e Walt Disney World Resort, shumė aktivitete rreth dy parqeve te tij kryesore. Kjo mund tė vėrehet nė Val dEurope; qendėr tregtare, qendra biznesore Arlington, Sheshi i Biznesit dhe Fshatrat e projektit Natyra me Pierre et Vacances. Nė vitin 2010, qarkullimi i Disneyland Paris kishte arritur nė njė miliard e 280 milionė euro.