ILIRIDA-SHQIPĖRIA VERILINDORE OSE MAQEDONIA PERĖNDIMORE
________________________________________
Ilirida - Shqipėria Verilindore, Lugina e Vardarit ose Maqedonia Perėndimore, ka qenė e banuar qė nė periudhėn mė tė lashtė parahistorike, tė Neolitit, nga popullsi bartėse tė Kulturės Mediterane. Mė vonė, nga kjo popullsi parahistorike u formuan Pellazgėt dhe fiset Ilire, tė cilėt nė Iliridė, pėrveē tjerash, ndėrtuan edhe kėto qytete historike: Oeneu (Tetova), Draudaku (Gostivari) dhe Uskana (Kėrēova) tė cilėt banosheshin nga fisi Ilir i Penestėve. Linkestėt dhe Enkelejtė banonin rreth qyteteve Strugė, Ohėr (Lyhnidis) dhe Manastir (Heraklea). Kurse pjesa veriore e Maqedonisė, Shkupi (Scupi), Kumanova, etj., ka qenė e banuar nga fiset ilire tė Dardanėve dhe Paionėve.
Nė Enciklopedinė serbe theksohet: "Maqedonia nė periudhėn antike ishte shtet i pavarur, i banuar me fise iliro-thrakase, nga maqedonasit iu dha emri MAQEDONI". Mė poshtė thuhet: "Shtrihej rreth brigjeve tė Detit Egje. Nė histori ėshtė njohur me emrin Maqedonia, me kryeqytet Selanikun. Mė vonė Filipi II, i ati i Lekės sė Madh, i zgjeroi kufijtė nė Veri. Kjo njihej me emrin Maqedonia II, me kryeqytet Stobi (Shtipi). Kufiri i Maqedonisė II shtrihej deri te lumi Astibo dhe rrjedha e poshtme e lumit Erigon". (Malla Enciklopedija, Prosveta, Beograd, 1978, f .461).
Pra, siē shihet, Maqedonia antike asnjėherė nuk ėshtė shtrirė nė veri tė lumit Erigon (Crna Reka), dhe se nė perėndim asnjėherė nuk e ka pasur territor tė saj Maqedoninė e sotme Perėndimore. Ata ishin tė banuara me fiset tjera ilire, si: dardanėt, paionėt, lynkestėt, penestėt, enkelejtė etj. Kėtė e dėshmojnė edhe gėrmadhat e vendbanimeve tė vjetra dhe objektet e shumta arkeologjike tė zbuluara anekėnd hapėsirės sė Maqedonisė sė sotme.
Kurse, sa iu pėrket maqedonasve pellazgo-ilirė, njė historian do tė theksonte: Herėt u paraqitėn nė histori dhe shumė herėt u zhdukėn. Kjo tregon, se maqedonasit antikė nuk patėn jetė tė gjatė nė histori. Nė shek. III p.e.s nuk u dėgjuan mė fare, ndėrsa Leka i dėgjuan mė fare, ndėrsa Leka Ieonjetnive dhe ndarja e tyre nga shteti Madh vazhdoi tė "veprojė" nė arenėn historike. Ai bėri bujė dhe la gjurmė tė thella nė histori. Edhe sot ėshtė i pranishėm nė lėminė e historisė. Pėr tė dihet se ėshtė i biri i Filipit II e i nėnės Olimpi dhe se mėsues e ka pasur Aristotelin (aristokrat Telin, filozof ilir). Leka i Madh ishte kushėri i Pirros sė Epirit. Qė nė moshė 6 vjeēare mbet jetim dhe e mori nė mbrojtje dhe e rriti mbreti i Taulantėve, Glauku, i cili mė pas i ndihmoi qė tė bėhet mbret i Maqedonisė. Ēka ėshtė me rėndėsi, Leka i Madh, ishte mbret i Maqedonisė prej v. 336 deri nė v. 323 p.e.r., pra, deri nė vdekjen e tij. Pėrkatėsinė etnike iliro-maqedonase, askush nuk mund t'ia mohojė, prandej edhe quhet Leka i Maqedonisė (Aleksandri i Maqedonisė).
Pra, mė mirė do tė ishte qė historianėt dhe politikanėt sllavo-maqedonas tė mos merren me kuazishkencė, sepse kjo sjell huti brenda vetė popullit sllavo-maqedonas. Pėrpjekjet e tyre qė tė jenė pasardhės tė njė populli tė stėrlashtė, me tė cilin mburret historia antike dhe historia mė e re, janė pretendime tė kota, sepse nuk munden tė jenė edhe sllavo-maqedonas edhe maqedonas antikė. Nuk munden tė jenė nė tė njėjtėn kohė edhe sllavė edhe ilirė, sepse maqedonasit e Lekės sė Madh kanė jetuar nė njė hapėsirė dhe nė njė kohė krejtėsisht tjetėr. Fisi i Maqedonėve tė Lekės sė Madh ka qenė fis pellazgo-ilir. Kėtė e dėshmojnė vetė historianėt dhe filozofėt helenė (grekė) tė asaj kohe, duke i quajtur Maqedonėt, ashtu si edhe Ilirėt, fise "barbare", pra fise tė huaja, jo greke, qė nuk kishin gjuhėn dhe etninė e tyre.
Shteti qė sot zyrtarisht quhet Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė (IRJM), pėr herė tė parė si gjysmėshteti, si Republikė i ish-Federatės Jugosllave, u konstitua nė vitin 1945.