Pėrse 1 prilli i dedikohet gėnjeshtrės?
Burrelsja- ☆ ViP Nė B'SH ☆
- Shteti :
Gjinia :
Antarėsimi : 21/02/2013
Nr i postimeve : 1418
Pikėt : 2783
Votat : 21
Zanafilla e kėsaj feste, e cila vjen prej shekuj, nė shumė vende tė botės smasht e pasigurt, pasi nuk dihet saktėsisht koha kur ka filluar dhe nga kush.
Dijetarėt e traditave popullore japin versione tė ndryshme, tė bazuar mė shumė nė hamendje se nė teori tė provuara shkencėrisht, qė e rrethojnė lindjen e kėsaj tradite me njė atmosferė misterioze.
Midis hipotezave tė ndryshme dy janė mė tė mundshme.
Njėra nga hipotezat flet pėrpara 154 para erės sonė, kur 1 prilli shėnonte fillimin e vitit.
Nė 1564 Mbreti Charles IX vendosi tė miratojė kalendarin Gregorian dhe tė zhvendoste fillimin e vitit nė fillim tė janarit.
Disa nga oborrtarėt nuk e pranuan ndryshimin, por u tallėn dhe qeshėn. E si pasojė filluan tė tallen ēdo vit, duke i dėrguar tradicionalistėve ēdo 1 prill dhurata shaka ose i ftoin ata nė festa fantazmė.
Hipoteza tjetėr, mjaft e pėrhapur, i referohet njė riti pagan, tė lidhur me kalendarin e vjetėr Julian, kur 1 prilli shėnonte fillimin solstik pranveror.
Pas dimrit, ardhja e pranverės shėnonte rinovimin e tokės dhe jetės.
Me kėtė rast, midis 25 mars dhe 1 prillit, ato pėrdornin dhurata pėr tė marrė me tė mirė zotat dhe bėnin sakrifica tė ndryshme pėr nder tė tyre. Festa ishte gjithashtu njė mundėsi pėr tė shprehur veten maksimalisht nė liri tė plotė: me shaka, tallje, gėnjeshtra.Me ardhjen e Krishterimit nė Perandorinė Romake festat e kėtij lloji, me vullnetin e Kishės, u zėvendėsuan me festat e tjera fetare, nė mėnyrė pėr tė zhdukur pėrgjithmonė zakonet dhe traditat pagane. Kėshtu dhe festa e 1 prillit tė zėvendėsohej me atė tė Pashkėve.
Njerėzit qė kėmbėngulnin nė festimin e ritit tė vjetėr pagan ishin objekt tallje dhe shakaje tė tė gjitha llojeve.
Tė dyja hipotezat, megjithatė, konfirmojnė origjinėn pagane dhe gazmore tė festės, e cila vazhdon edhe sot, megjithėse me nuanca tė ndryshme, pėr tė qėndruar gjallė nė pjesėn mė tė madhe tė botės.
/NOA/
Dijetarėt e traditave popullore japin versione tė ndryshme, tė bazuar mė shumė nė hamendje se nė teori tė provuara shkencėrisht, qė e rrethojnė lindjen e kėsaj tradite me njė atmosferė misterioze.
Midis hipotezave tė ndryshme dy janė mė tė mundshme.
Njėra nga hipotezat flet pėrpara 154 para erės sonė, kur 1 prilli shėnonte fillimin e vitit.
Nė 1564 Mbreti Charles IX vendosi tė miratojė kalendarin Gregorian dhe tė zhvendoste fillimin e vitit nė fillim tė janarit.
Disa nga oborrtarėt nuk e pranuan ndryshimin, por u tallėn dhe qeshėn. E si pasojė filluan tė tallen ēdo vit, duke i dėrguar tradicionalistėve ēdo 1 prill dhurata shaka ose i ftoin ata nė festa fantazmė.
Hipoteza tjetėr, mjaft e pėrhapur, i referohet njė riti pagan, tė lidhur me kalendarin e vjetėr Julian, kur 1 prilli shėnonte fillimin solstik pranveror.
Pas dimrit, ardhja e pranverės shėnonte rinovimin e tokės dhe jetės.
Me kėtė rast, midis 25 mars dhe 1 prillit, ato pėrdornin dhurata pėr tė marrė me tė mirė zotat dhe bėnin sakrifica tė ndryshme pėr nder tė tyre. Festa ishte gjithashtu njė mundėsi pėr tė shprehur veten maksimalisht nė liri tė plotė: me shaka, tallje, gėnjeshtra.Me ardhjen e Krishterimit nė Perandorinė Romake festat e kėtij lloji, me vullnetin e Kishės, u zėvendėsuan me festat e tjera fetare, nė mėnyrė pėr tė zhdukur pėrgjithmonė zakonet dhe traditat pagane. Kėshtu dhe festa e 1 prillit tė zėvendėsohej me atė tė Pashkėve.
Njerėzit qė kėmbėngulnin nė festimin e ritit tė vjetėr pagan ishin objekt tallje dhe shakaje tė tė gjitha llojeve.
Tė dyja hipotezat, megjithatė, konfirmojnė origjinėn pagane dhe gazmore tė festės, e cila vazhdon edhe sot, megjithėse me nuanca tė ndryshme, pėr tė qėndruar gjallė nė pjesėn mė tė madhe tė botės.
/NOA/