Shkencėtarėt po pėrpiqen tė kuptojnė pėrse universi po bėhet mė i vėshtirė pėr tu kuptuar nė zgjerimin e tij.
5 tonė dhe 520 megapiksel, ėshtė kamera dixhitale mė e madhe e ndėrtuar ndonjėherė, i cila ėshtė projektuar e pėrshtatur nė mėnyrė tė veēantė, sepse ėshtė projektuar pėr tė trajtuar problemin mė tė madh nė univers. Mė datėn 20 shkurt, kėrkuesit nė Tololo Cerro tė Observatorit Inter Amerikan, i cili ėshtė vendosur nė 2.200 metra lartėsi mbi nivelin e detit nė shkretėtirėn Atacama nė Kilin Verior, do tė fillojnė instalimin e kėsaj kamere gjigante mbi njė teleskop tė quajtur Blanco. Ky pėrfaqėson pjesėn qendrore tė sistemit tė Survejimit tė Energjisė sė Errėt (DES), pėrpjekja mė ambicioze ende nė ditėt e sotme pėr tė kuptuar njė mister nga mė hutuesit, me tė cilin pėrballet fizika: ēfarė e drejton dhe cili ėshtė mekanizmi i njė zgjerimi gjithnjė e nė njė shkallė mė tė lartė tė universit.
Rritja e universit ka qenė fakt i njohur qė nė fund tė vitit 1920. Por ishte menduar se kjo rritje ishte nė ngadalėsimin e saj. Por kur nė vitin 1998, dy studime tė pavarura arritėn nė konkluzionin e kundėrt, kozmologjia u alarmua deri nė qelizė. Qysh atėherė, rreth 5,000 fletė janė shkruar, me qėllim qė tė pėrpiqen tė shpjegojnė (ose tė shpjegojnė nė njėfarė mėnyre) kėtė rezultat. Ky nuk ėshtė rezultat i njė dite, u shpreh i mrekulluar Saul Perlmutter, i Laboratorit Kombėtar Berkeley Lawrence, i cili udhėhoqi Projektin Supernova tė Kozmologjisė, njė nga studimet e tė cilit solli dhe alarmin e realitetit mbi zgjerimin (rritjen) e universit. Tetorin e kaluar, kjo punė i dha dr. Perlmutter ēmimin Nobel pėr fizikė, nė studimet e pėrbashkėta me Brian Schmidt dhe Adam Riess, ky i fundit udhėhoqi studimin tjetėr The High Z Kėrkimi Supernova.
Shumė pjesė tė kėtij materiali 5.000 fletėsh merren dhe trajtojnė njė temė qė ka ardhur shumė e njohur nė studimet e fundit, si energjia e errėt. Njė arsye pėr popullaritetin e saj ėshtė se, nė njė rėnie tė intensitetit tė saj, ajo shpjegon njė tjetėr gjetje tė madhe kozmologjike tė zbuluar nė vitet e fundit. Nė fillimet e viteve 1990, studimet e hershme tė sfondit kozmik mikrovalor (CMB) japin tablonė e njė deti tė tėrė tė mikrovalėve, tė cilat njėkohėsisht japin idenė qė universi dukej sikur tė ishte vetėm 380.000 vjeē, duke i treguar se universi, atėherė dhe tani, ishte monoton. Megjithatė, nė vėzhgimet e kryera, tėrheq vėmendjen njė trekėndėsh i madh hapėsinor qoshet e tė cilit mund tė jenė miliarda vite dritė larg - e kėndet e brendshėm nė tė do tė kenė shumėn 180°, ashtu si praktikohet dhe nė njė libėr ushtrimesh shkollore tė matematikės.
Kjo nuk mund tė befasojė njerėz te tė cilėt dijet pėr gjeometrinė kurrė nuk kanė shkuar pėrtej librave tė tillė. Por kjo befason shumė fizikanė. Nė njė hapėsirė tė shkallėzuar nuk mund tė flasim pėr konceptin e sheshtė: fuqia e teorisė sė Albert Ajnshtajnit -tė relativitetit tė pėrgjithshėm qėndron nė interpretimin e gravitetit nė kushtet e hapėsirės sė lakuar. Kozmologėt ishin pėrgatitur mjaft pėr atė qė do tė ish e lakuar nė shkallėn mė tė lartė dhe u intriguan nga zbulimi qė ajo nuk ishte e tillė.
Mendimet e paqarta
Relativiteti thotė se, nėse gjithėsia do tė jetė monotone, ajo duhet tė ketė njė dendėsi, e cila, nė mėnyrė shumė tė veēantė, nė relativitet nuk mat ose shpreh vetėm masėn e pėrfshirė nė njė vėllim tė caktuar, por edhe energjinė. E panjohura ish se linja tė ndryshme tė tė dhėnave treguan se produktet e zakonshme tė materies sė universit (sendet dhe njerėzit, planetėt dhe yjet pėrbėrėse tė tij) do tė jepnin vetėm 4% tė kėsaj dendėsie. Shtesat nė materien e jashtėzakonshme nė materien e zezė - jo tė pėrbėrė nga atomet, tė cilat ndėrveprojnė me pjesėn tjetėr tė universit pothuajse vetėm me anė tė gravitetit - arrijnė deri nė 22%. Kjo bėn qė pothuajse tre tė katėrtat e dendėsisė kritike tė jetė e papėrllogaritur. Teoricienė si Michael Turner, tė Universitetit tė Ēikagos, u bindėn se kjo do tė thoshte njė mungesė e madhe nė konceptin e tyre pėr universin..
Ēfarėdo lloj qoftė, ai qė ėshtė mekanizmi i zgjerimit (rritjes) tė pėrshpejtuar tė gjithėsisė, nė tė vėrtetė llogaritjet pėrshtaten mjaft mirė. Po tė shtojmė sasinė e energjisė tė nevojshme pėr tė realizuar zgjerimin e pėrshpejtuar kozmik, shumėn e materies dhe tė energjisė tė pėrllogaritur tashmė nė univers, do tė kemi mė shumė ose mė pak saktėsisht densitetin e materies dhe energjisė sė nevojshme pėr tė bėrė universin tė banueshėm. Por ka njė ngėrē (ngecje), pėr shumat qė janė pėr tu llogaritur, se "energjia e errėt" tė cilėn dr. Turner mendohet ta ketė reduktuar nė njė kuptim tė ngushtė kėtė term, i cili, nė fakt, duhet tė jetė shumė i ēuditshėm nė tė vėrtetė. Sipas teorisė sė Ajnshtajnit mbi relativitetin, energjia nė formėn e rrezatimit ka tė njėjtin lloj tė efektit gravitacional sikurse dhe materia, fotonet, ndriēimi i tė cilave krijon njė presion dhe kjo sjell pėr pasojė rritjen e tėrheqjes gravitacionale. Nė mėnyrė qė tė menaxhojė pėrshpejtimin e saj, pastaj, energjia e errėt duhet tė ketė njė efekt kundėrshtues. Ajo duhet, me fjalė tė tjera, tė ushtrojė njė presion negativ.
Diferenca midis presionit (negativ) tė energjisė dhe densitetit (pozitiv) tė energjisė ėshtė njė vlerė tė cilėn kozmologėt e emėrtuan ė. Ėshtė e lehtė pėr tė parė se w duhet tė jetė negativ. Vėzhgimet e bėra qė nga viti 1998 tregojnė se w ėshtė shumė afėr -1. Nė qoftė se kjo u gjet tė jetė pikėrisht -1, do tė bėnte qė fizikanėt kėtė vlerė, qė lidhet me energjinė e errėt, ta quanin konstante kozmologjike. Njė konstante kozmologjike ėshtė e njėjtė pa marrė parasysh se ky univers qė ju vėzhgoni - njė e pandarė, tipar i pandryshueshėm i fabrikimit tė krijimit, pavarėsisht madhėsisė sė zgjerimit, pėrdredhjes apo vetėlidhjeve nė nyje.
Konstantja kozmologjike ėshtė njė tjetėr gjė e ėndėrruar sė pari nga Ajnshtajni. Duke parė se ekuacionet e relativitetit tė pėrgjithshėm lejojnė pėr zgjerimin e universit (ose, pėr tė qenė mė tė saktė, kontraktimet), ai shtoi njė parametėr qė pėrshkruan vetėm si njė konstante, nė mėnyrė qė ta ruante atė nga veprime tė tjera. Pėr tė gjitha parashikimet e tij tejet tė llogaritura dhe intuitive, njė univers nė zgjerim ishte fakt se ai nuk ishte i pėrgatitur ta pranojė, tė paktėn jo nė vitin 1917, kur ai botoi teorinė e tij. Pas zbulimit tė Edwin Hubble tė 12 vjetėve mė vonė, se galaktikat e tjera janė me tė vėrtetė tė vendosura larg zonės rrotull rrugės sė Tokės sė qumėshtit, Ajnshtajni ka rėnė jashtė. Nuk ka dyshim opsioni se ai nuk kishte besuar absolutisht te matematika e tij nė fillim, tė cilėn ai e korrigjoi mė vonė kur quajti konstanten kozmologjike verbėrinė e madhe tė tij.
Deri atėherė, edhe pse, konstantet kozmologjike ishin maturuar nga teoricienė kuantikė, nė mes tė tyre pati fizikanė tė mbėshtetur fort nė idenė e tij. Teoria kuantike thotė se vakumi nė dukje bosh i hapėsirės nuk ėshtė, nė fakt, bosh fare. Nė vend tė kėsaj ėshtė ideja se ai ėshtė vazhdimisht i mbushur me "virtuale" tė pėrshtatura brenda dhe jashtė ekzistencės. Energjia qė rezulton nga gjithė ky vakum i energjisė duhet tė jetė njė tipar i fiksuar i hapėsirės - me fjalė tė tjera, njė konstante kozmologjike.
Dhe, nė parim, ajo gjithashtu mund tė presojė zgjerimin e gjithėsisė. Kėshtu, energjia vakum dhe energjia e errėt mund tė jetė e njėjta gjė. Por ky rregull teorik krijon njė problem praktik. Njė qasje naive e teorisė kuantike thotė se energjia vakum duhet tė jetė njė shpėrthim drastik 1060 deri 10120 herė mė e madhe se densiteti i vlerėsuar energjik i energjisė sė errėt. Disa fizikanė e quajnė kėtė "parashikimin mė tė keq tė bėrė ndonjėherė". Vlerėsimi dhe nxjerrja nė pah pse energjia vakum nuk ėshtė aq e gjerė ka qenė njė problem i madh pėr fizikanėt.
Cliff Burgess, nga Instituti Perimeter pėr Fizikėn Teorike nė Waterloo, Ontario, dhe autor i njė pjese tė vogėl tė 5000 fletėve tė studimit qė dr. Perlmutter ka nxjerrė, mendon se ka njė zgjidhje, energjia vakum ėshtė e gjerė, por ėshtė pothuajse e gjitha e fshehur larg nė dimensionet ekstra hapėsinore. Ndryshe nga tre dimensionet e njohura, gjerėsi, gjatėsi dhe lartėsi, kėto dimensione janė tė larmishme dhe tė ndėrlidhura nė mėnyrė tė tillė fort, sa qė e bėjnė tė vėshtirė zbulimin (edhe pse shkencėtarėt janė duke u pėrpjekur pėr tė vlerėsuar nė pėrshpejtuesit e hapur pjesorė tė grimcave) si Large Hadron Collider - Pėrplasėsin e Madh tė Hadroneve (pranė Gjenevės). Dimensionet ekstra janė me interes, sepse teoria e fijes, njė klasė e modeleve matematikore bazuar nė teorinė kuantike qė kėrkon pėr tė pėrshkruar realitetin nė mėnyrė mė themelore, kėrkon qė aty tė jenė sė paku gjashtė prej kėtyre modeleve, ndoshta mė shumė.
Ēfarė e bėn propozimin dr. Burgess tė pazakontė ėshtė se ai zbuloi mbi njė linjė dhe sugjeroi se kėto llogore energjie, ndėrlidhin dimensionet ekstra dhe duhet tė jenė nė pėrmasat e vetėm pak mikronėve, mbėshtetur nė teoritė standarde tė fijeve. Arsyeja qė ata nuk janė vėnė re nga chipmakers dhe metodave tė tjera qė iu kushtojnė vėmendje dhe japin tė dhėna nė shkallėn e saktėsisė me mikron, ai pretendon, se ėshtė veti e materies sė errėt, e ndjeshme vetėm pėr gravitetin dhe relativisht tė pavėmendshėm ndaj tre ndėrveprimeve tė natyrave thelbėsore: elektromagnetizmi dhe forcat e dobėta dhe tė forta nukleare bėrthamore. Kjo mund tė tingėllojė si njė justifikim i thjeshtė por ka kuptim tė fuqishėm matematikor. Dhe kjo e bėn tė mundur gjykimin: nė pėrmasat e mikronėve, tėrheqja midis dy masave nuk ėshtė varėsi e plotė e sipėrfaqes dhe e distancės midis tyre nė tė njėjtėn mėnyrė si dhe fizikanėt qysh nga Njutoni e kanė kėrkuar kėtė pėrfundim.
Njė eksperiment nė proces nė Universitetin e Uashingtonit, i udhėhequr nga Eric Adelberger, teston kėtė ide, duke pėrdorur balancėn mė tė ndjeshme rrotulluese tė botės, duke pėrdorur versionin e njė fizikani anglez, pajimeve tė Cavendish Henry, e pėrdorur pėr tė matur drejtpėrdrejt gravitetin qysh nė fund tė shekullit tė 18-tė. Ajo pėrbėhet nga njė disk me vrima, nė buzėt e tė cilit janė varur horizontalisht nga njė kordon, mikron mbi njėri-tjetrin, tė ngjashme me njė pjatė tė shpuar. Kur disku i poshtėm rrotullohet, materiali ndėrmjet vrimave krijon njė tėrheqje tė lehtė gravitacionale mbi materialin qė gjendet rreth vrimave tė diskut tė sipėrm. Duke i shkaktuar lėvizje rrotulluese, edhe pse vetėm me tė biliontėn e gradės. Deri mė tani, Sir Isaac ėshtė i fituar. Dr. Adelberger ka konfirmuar se parashikimet e Njutonit janė tė sakta deri nė 44 mikronė. Por eksperimenti vazhdon dhe dr. Burgess ėshtė i gatshėm tė vendosė baste se ideja fituese e Njutonit nuk do tė jetė e tillė pėr shumė kohė.
Nėse ideja e dr. Burgess ėshtė e drejtė, energjia vakum dhe energji e errėt janė e njėjta gjė, njė konstante kozmologjike, dhe w ėshtė pikėrisht e barabartė me -1. Ēfarė atėherė, nėse ajo nuk ėshtė? Atėherė, energjia e errėt do tė duhet tė jetė diēka qė ndryshon nė hapėsirė , kohė, apo nė tė dyja dhe ėshtė i afėrt me -1 sot vetėm nga koincidenca. Emrat e mundshėm pėr kėtė diēka tjetėr pėrfshijnė kuintesencė, K-esencėn, energjinė iluzionale dhe disa tė tjera nė varėsi tė teoricienit qė ju kėrkoni tė pyesni dhe nė varėsi tė pasurisė sė mendimit qė do tė pėlqenit. Ajo do tė jetė njė forcė e re themelore, qė e kryen efektin e vet vetėm nė distanca tė mėdha e tė gjera kozmike.
Njė alternativė ėshtė qė tė bėhet kthim mbrapa nė analizė me njė nga forcat ekzistuese. Disa fizikanė, nė funksion tė pėrshtatjes me teorinė e Ajnshtajnit mbi relativitetin, pėr shembull, tentuan studimin, duke e bėrė gravitetin mė tė dobėt nė ekstrem, nė vargjet shumė tė gjata. Kjo ėshtė e ndėrlikuar. Ėshtė tejet e vėshtirė pėr tė modifikuar ekuacionet e relativitetit tė pėrgjithshėm pa e dėmtuar teorinė e riparuar mė tej. Kjo ėshtė njė arsye pėr tėrheqje mė tė qėndrueshme. Njė tjetėr arsye ėshtė se ata kanė konfirmuar kohėn dhe prapė nga testet, ky nivel ku shkojnė matjet brenda minutės tė trupave, qė sillen nė rrotullimin e tyre nė sistemin diellor tė vėzhguar tė burimeve mė tė largėta tė njohura tė dritės, kuazarėt, miliarda vjet dritė nga Toka. Ēdo teori e re, pastaj, ka punėn e saj tė prerė, e cila nuk ka, sigurisht, tė drejtėn tė ndalė pėrpjekjet e teoricienėve.
Mė saktėsisht w i pėrafrohet vlerės -1 e ndėrkohė mė entuziaste vijnė teoritė pėr konstanten kozmologjike tė vazhdueshme, e cila kėrkon kėtė vlerė dhe mė pak optimiste janė gjasat pėr forcat e pesta dhe pėr gravitetin e modifikuar, e ēuditshmja e tyre ėshtė se ato mund tė punojnė edhe me vlera tė tjera. Kėshtu vijnė tė dhėnat nga teleskopėt e vendosur nė terren si nė Cerro Tololo. Ato japin njė diapazon ndryshueshmėrie tė w midis -1.1 dhe -0.9. DES do tė synojė pėr tė ngushtuar hapėsirėn e pasigurisė mė pak se pėr vetėm 0.01. Pėr ta bėrė kėtė, ajo do tė marrė njė 400 Gigabyte foto tė ēastit nė njė natė, pėr 525 net gjatė pesė viteve (nė pjesėn tjetėr tė kohės teleskopi do tė pėrdoret nė funksion tė projekteve tė shkencave tė tjera). Dhe kjo do tė pėrdorė njė sėrė teknikash tė avancuara pėr tė analizuar tė dhėnat.
Ajo ēfarė Projekti Supernova Kozmologjia dhe High-Z Kėrkimi Supernova kanė zbuluar dhe ēfarė tė tjerėt kanė konfirmuar mė vonė, ėshtė se yjet e largėt tė shpėrthyer janė tė zbehtė dhe kėshtu duke arsyetuar pak mė tej, se nėnkuptimi i ndryshimit tė nuancės dhe toneve tė ngjyrės sė kuqe ėshtė se universi ka qenė duke u zgjeruar nė njė gjithėgoditje (klip) tė qėndrueshme. Zgjerimi duhet tė ketė ndodhur kohėt e fundit.
Tė dyja grupet e bazuan fillimisht kėtė pėrfundim nė tė dhėnat e 50 fotove tė njė supernove tė thjeshtė. Numri i provave ėshtė rritur nė dhjetėfish, por ajo ende lė shumė hapėsirė pėr tė provuar pėr konstanten kozmologjike, e sipas tė dhėnave nė vazhdim, jo aq konstante. Jozueu Frieman, i cili kryeson DES, shpreson qė ekipi i tij nė fund do tė analizojė mbi 4000 yje shpėrthyes, disa prej tyre deri nė 7 miliardė vjet dritė larg. Ata kanė shpėrthyer kur universi ishte nė gjysmėn e moshės sė tij aktuale dhe, shkencėtarėt tani bėjnė pėrllogaritjet, ende tė mbizotėruar nga graviteti i materies tė pėrfshirė nė to, i cili ishte frenues i shpėrthimit zgjerues. Energjia e errėt, mendohet, realizoi disa ndryshime 5 miliardė vjet mė parė. Njė vlerėsim mė i mirė i kohės nė tė cilėn u bė kalimi nga njė mėnyrė nė njė tjetėr ndihmon tė pėrcaktojmė w.
Muzikė e sferave
Pėrveē kėrkimeve supernova, i cili do tė trajnojė teleskopėt nė dhjetė orientime hulumtuese drejtuar hapėsirės ku dr. Frieman dhe kolegėt e tij shpresojnė tė fiksojnė nė moment dhe tė ndjekin shpėrthimet, DES do tė survejojė nė njė tė tetėn e natės qiellin pėr tė dhėna tė tjera, duke pėrdorur tri metoda tė tjera. Kėto tė gjitha mbėshteten nė hedhjen e ngarkesave tė tė dhėnave nė fuqitė pėrpunuese kompjuterike, tė dhėna si tė rastit nė dukje qė nė njė mėnyrė shkaktojnė anomali tė vogla statistikore.
Njė metodė studion pėr efektet e valėve tė tingujve, e cila ka filluar zbatimin nė Big Beng me: oscilacionet akustike baryon (BAO). Nė pėrzierjen fillestare Big Bang tė grimcave, i njohur si lėngu baryon i fotoneve, janė eksperimentuar valėt me densitet, si valėt zanore nė ajėr, edhe pse nė hapėsira tė gjera. Kur fluidi ftohet deri nė njė masė tė mjaftueshme, edhe pse, baryons (grimcat nga tė cilat bėrthamat atomike janė pėrbėrė) dhe fotonet janė tė ndarė. Fotonet u transformuan nė atė qė ėshtė tani (CMB): ėshtė fakt se ato nuk kanė pasur asgjė tė bėjnė me materien pėrderisa Big Bang qė krijoi CMB si njė dritare tė dallueshme informacioni nė lidhje me universin e hershėm.
Me fotonet qė me kalimin e kohės nuk do tė jenė mė aktive, nuk mund tė ketė mė (fluid) lėng baryon tė fotoneve. Baryons do tė qėndrojnė tė palėvizura. Kur oscilacionet nė lėngun kanė grupuar baryons, ato mbeten tė grupuara dhe pėr pasojė nė ato pjesė qė ishin mė tė lira mbetėn tė rralla. Rajonet me densitet mė tė lartė u bėnė fara e galaktikave dhe ndarja mesatare e atyre galaktikave kėshtu i pėrgjigjet sė njėjtės gjatėsi vale tė luhatjeve nė lėngun fillestar. Ky nivel karakteristik ka qenė i shtrirė nė hapėsirė rreth 450 milionė vite drite; kėshtu duke e matur atė nė kohėt mė tė hershme ėshtė njė tjetėr mėnyrė pėr tė treguar se sa shpejt universi ka qenė duke zgjeruar.
Matjet e tė dyja teknikave tė fundit tė DES matin jo vetėm saktėsisht shkallėn e zgjerimit, si supernova dhe BAO kėrkimet bėjnė, por edhe rritjen e strukturave kozmike si grupime tė galaktikave. Studimi i madhėsisė dhe formės sė grupimeve pėr njė kohė tė dhėnė jep njė ide tė tėrheqjes sė luftės, tė tėrheqjes sė gravitetit dhe tėrheqjes midis tyre, dhe energjisė sė errėt, duke i shtyrė pjesėrisht. Kjo mund tė ndihmojė tė pėrgjigjet nė pyetjen nėse zgjerimi ėshtė pėr shkak tė energjisė sė errėt vetėm, rast nė tė cilin fizikanėt presin njė korrelacion midis rezultateve nga tė katėr teknikat, apo tė gravitetit tė modifikuar, nė qoftė se dy tė fundit nuk pėrshtaten me dy tė parat.
Njė mėnyrė pėr tė provuar strukturėn ėshtė numėrimi i grumbullimeve tė njė mase tė caktuar nė njė vėllim tė caktuar tė hapėsirės nė nuanca tė ndryshme tė sė kuqes. Kjo ėshtė mė e vėshtirė nga sa mund tė thuhet, sepse 85% e masės ėshtė materie e padukshme e errėt. Por kjo mund tė matet nė mėnyrė tė tėrthortė, pėr shembull, duke parė se si retė e gazit tė nxehtė sillen nė procesin e shtyrjes sė tyre drejt pjesės qendrore tė materies sė errėt nga graviteti i saj.
Nga ana tjetėr, shpėrndarja e materies, si e errėt dhe e zakonshme, mund tė analizohet nga efekti qė ka mbi dritėn. Relativiteti kėrkon rrugėn e dritės pėr tė qenė i prirur ndaj objekteve masive. Objekti i rėndė aq mė tepėr tė krijon njė imazh pėr diēka tjetėr prapa tij qė ėshtė deformuar. Nė shumicėn e rasteve, ky deformim ėshtė shumė i lehtė e kėshtu imazhet e galaktikave janė shtrėnguar, deformuar dhe mbledhur nė rreth 2 pėr qind apo mė shumė nga grumbullime masive tė materies nė rrugėn qė imazhet kalojnė pėr teleskopėt nė Tokė. Si pėr tė komplikuar gjėrat mė tepėr, vetėm pak prej galaksive janė tė rrumbullakėta, pėr tė filluar analizėn me to, kėshtu ėshtė e vėshtirė pėr tė parė nėse deformimi ėshtė duke ndodhur, duke parė ndonjė galaksi tė veēantė. Pėr fat tė mirė, drita nga tė gjitha galaksitė, nė njė rajon tė dhėnė qiellor, kalon nėpėrmjet tė njėjtave grumbullimeve tė materies nė rrugėn e tyre pėr nė Tokė. Pra galaktikat parė nga Toka duhet tė gjitha tė jenė shtrembėruar nė njė drejtim tė preferuar. Vėzhgimi i mjaft prej tyre, 300 milionė nė rastin DES, lejon astronomėt pėr tė modeluar strukturat pėrgjegjėse pėr pėrkuljen.
Kombinimi i tė katėr teknikave dhe njė pamje sa mė e qartė e shkaqeve tė pėrshpejtimit kozmik, pėrfundimisht do tė konkludojė. Kjo, tė paktėn, ėshtė shpresė. Ofer Lahav nga University College, Londėr, i cili ėshtė nė krye tė programit shkencor DES, thotė se shanset janė se DES do tė mbyllė diskutimin nė lidhje me w nėse ėshtė e barabartė me -1, njė lloj i njė konstante kozmologjike.
Pavarėsisht nėse kėto studime sjellin njė rezultat apo jo energjia e errėt apo ēfarėdo tjetėr qoftė qė shkakton zgjerimin e universit ndoshta ėshtė njė dilemė shumė e madhe pėr njė brez pėr tu zgjidhur. Kjo do tju shkaktojė kėrkuesve shkencorė tė mundojnė trurin pėr vitet qė vijnė.