Jeni mė tė shėndetshėm se ata qė mund tė kenė bėrė xhiro me makinė gjithė ditėn. Apo se ata qė mund tė kenė parė vetėm filma nė televizor.
Edhe nėse rri nė zyrė nga ora 8 e mėngjesit, deri nė 8 tė darkės, mos kini frikė. Jeni mė tė shėndetshėm se ata qė mund tė kenė bėrė xhiro me makinė gjithė ditėn. Apo se ata qė mund tė kenė parė vetėm filma nė televizor.
Kėtė e konfirmon njė studim i fundit, i titulluar Interhearth, qė pėrfshiu rreth 30.000 njerėz nga 52 vende tė botės.
Studiuesit e tij nga Kanadaja, Pakistani, Suedia dhe SHBA, kanė krahasuar aktivitetin fizik nė punė dhe atė gjatė kohės sė lirė pėr 10.043 njerėz qė kishin pėsuar infarkt dhe pėr 14.217 tė tjerėt tė shėndetshėm.
Duke arritur nė konkluzionin se tė gjitha punėt, qofshin ato edhe tė rėnda fizikisht, kanė njė efekt pozitiv mbi shėndetin, krahasuar me personat qė nuk punojnė fare dhe preferojnė ta kalojnė kohėn duke udhėtuar me makinė apo tė shohin televizor.
Studimi mė tej thekson se tė parėt e kanė uljen e rrezikut tė sėmundjeve kardiovaskulare deri nė njė nivel prej 13%, krahasuar me ata qė vetėm peshkojnė tėrė ditėn dhe 24% me ata qė vetėm shtrihen gjatė saj.
Ai gjeti gjithashtu njė ulje prej 8% tė rrezikut tė prekjes nga infarktet pėr ata qė kryejnė deri nė 30 minuta aktivitet fizik nė javė.
Nė fund, studimi pohoi faktin se kush ka njė makinė apo sheh shumė TV, ka njė probabilitet 2-fish mė tė lartė pėr tė pėsuar infarkt, krahasuar me atė qė punon. (noa)