Punimi i fundit tregon se ADN-ja dhe "fqinja" e saj e afėrt kimike, RNA, s'janė unike nė aftėsinė e tyre pėr tė koduar informacionin.
Shkencėtarėt kanė fiksuar njė sukses tė radhės, duke imituar kiminė e jetėn pėrmes versioneve sintetike tė molekulave tė ADN-sė. Punimi i fundit tregon se ADN-ja dhe "fqinja" e saj e afėrt kimike, RNA, nuk janė unike nė aftėsinė e tyre pėr tė koduar informacionin dhe pėr ta kaluar atė pėrmes trashėgimisė. Pra, ADN ka njė sozi tė ndėrtuar nė laboratorė dhe qė quhet XNA, ose mė saktė Acid Kseno-Nukleik, qė nėnvizon origjinėn e saj jo natyrale.
Studimi, i publikuar nė revistėn Science dhe i kryer nga njė grup ndėrkombėtar i koordinuar nga Medical Research Council i Britanisė sė Madhe, ėshtė premtues pėr "biologjinė sintetike" nė tė ardhmen dhe nė pėrpjekjet bioteknologjike. Gjithashtu hedh aludime mbi idenė se nėse jeta ekziston diku tjetėr, ajo mund tė jetė e detyruar pikėrisht nga evolucioni, por jo nga njė kimi e ngjashme me tonėn.
Molekula sintetike imiton shumė mirė modelin e saj, deri nė pikėn e evoluimit nė mėnyrė spontante dhe automatike. Pas qelizės artificiale tė realizuar nė vitin 2010 nga amerikani Craig Venter, biologjia sintetike hedh njė tjetėr hap pėrpara, me prodhimin e grupimit tė parė tė molekulave tė afta pėr tė maganizuar, kopjuar informacion gjenetik dhe pėr tė evoluar pikėrisht siē di tė bėjė ADN-ja natyrore. /ikub/