Lėkura ėshtė organi mė i madh njerėzor. Sipėrfaqja e lėkurės te njė person mesatarisht i gjatė ėshtė 1.7m², ndėrsa peshon rreth 18 pėr qind tė peshės sė pėrgjithshme trupore. Prandaj, ka shumė kuptim qė raftet e njė numri tė madh tė njerėzve janė tė mbushur me preparate pėr kujdesin e lėkurės. Megjithatė, shumica e atyre produkteve nė tė vėrtetė ėshtė e padobishme dhe madje mund tė bėjė mė shumė dėm se sa dobi. Epidermėn, respektivisht pjesėn e ekspozuar tė lėkurės, shpesh e trajtojmė me losione, kremra, tonerė dhe mjete pėr pastrimin e lėkurės. Epiderma ėshtė mė ndjeshmja nė ndikimet e jashtme. Nė epidermė shfaqen rrudhat dhe shenjat e para tė plakjes. Disa persona janė tė gatshėm tė shpenzojnė shuma tė mėdha parash nė trajtime tė cilat do ta bėjnė lėkurėn mė tė bukur, mė tė shėndetshme, mė tė shkėlqyeshme dhe mė tė re.
Nė fakt, lėkura ka nevojė vetėm pėr njė varg trajtimesh pėr tė qėndruar e bukur dhe e shėndetshme, ndėrsa shumica nga kėto trajtime pėrfshijnė materiet e njėjta qė i nevojiten organizmit nė pėrgjithėsi pėr tė funksionuar si duhet. Produktet e tjera nuk janė domosdo gjė e keqe, por pėr shumicėn e njerėzve kujdesi pėr lėkurėn ėshtė proces i thjeshtė dhe i arritshėm.
Pastrimi
Pastrimi ėshtė pjesa thelbėsore e kujdesit tė lėkurės. Pėrveēse do ti largojė pisllėkun dhe vajrat nga epiderma, lėkura mė lehtė do tė absorbojė tė gjithė materiet ushqyese tė cilat i aplikoni pas pastrimit. Kur vėni losione ose qumėsht pėr trup, mė sė miri ėshtė ta pastroni lėkurėn para se ti aplikoni qė lėkura tė absorbojė tė gjithė materiet ushqyese nga losionet.
Megjithatė, nuk janė tė gjitha mjetet pėr pastrim tė njėjta. Mjetet pėr pastrim tė fytyrės duhet gjithmonė tė jenė pa sapun, sepse ai ėshtė shumė i ashpėr pėr fytyrėn. Te shumica e produkteve pėr lėkurėn duheni ta zgjidhni atė qė i pėrgjigjet mė shumė tipit tuaj tė lėkurės. Pėr lėkurė jashtėzakonisht tė thatė mė tė mira janė mjetet nė formė kremi pėr pastrim, ndėrsa pėr lėkurė tė thatė ose ndejshme mė tė mira janė mjetet qė nuk pėrmbajnė alkool. Pėr lėkurė tė yndyrshme mė tė mira janė produktet me acid alfa hidroksid (AHA) pėr tė reduktuar yndyrat qė mund tė shkaktojnė bllokimin e poreve.
Uji
Trupi i njeriut pėrbėhet nga 55 deri 76 pėr qind ujė i cili shpėrlan toksinat nga trupi, u mundėson qelizave tė absorbojnė materiet ushqyese dhe sistemit tretės tė punojė pa penguar. Megjithatė, niveli i ujit nuk ėshtė konstant. Nė shumicėn e proceseve thelbėsore trupore, siē janė frymėmarrja dhe djersitja, uji shpenzohet. Kėshtu, pėr tia mundėsuar organizmit funksionimin nė mėnyrė tė duhur duhet tė pimė shumė ujė pėr tė kompensuar atė qė shpenzon organizmi.
Lėkura nuk dallon nga pjesa tjetėr e trupit kur bėhet fjalė pėr hidratimin. Uji ndihmon edhe te largimi i pastėrtive tė lėkurės tė cilat mund tė shkaktojnė puērra, uji hidraton lėkurėn, e bėn mė tė shėndetshme dhe shkėlqyeshme. Qė lėkura juaj tė jetė e hidratuar, duheni tė pini tė paktėn dy litra ujė nė ditė.
Acidet yndyrore esenciale
Janė pjesė e rėndėsishme e ēdo ushqimi, ndihmojnė te mbajtja e shėndetit tė membranės qelizore, e cila ka merita pėr mbajtjen e ujit dhe tė materieve ushqyese nė qeliza. Acidet yndyrore esenciale do tė ndihmojnė te mbrojtja e lėkurės nga rrezatimi UV dhe ndotėsit. Pa acidet yndyrore esenciale, membrana qelizore nuk mund tė punojė nė mėnyrė efikase. Lėkura bėhet e dehidruar, e thatė, e ndezur, e prishur dhe do tė fillojnė tė paraqiten plasaritjet e thata.
Acidet yndyrore esenciale tė cilat ju nevojiten janė omega 3 dhe omega 6. Omega 6 gjendet nė shumicėn e ushqimeve, duke pėrfshirė mishin e pulės, drithėrat dhe vajin pėr ngrėnie kėshtu qė ka shumė gjasa qė konsumoni sasinė e mjaftueshme tė acideve yndyrore omega 6. Megjithatė, acidet yndyrore omega 3 do ti gjeni pak mė vėshtirė, gjenden nė ushqimet siē janė salmoni, sardelet, vaji i lirit, fasulet, arrat ose spinaqi.
Mbrojtja nga dielli
Kur pėrdorni mbrojtjen nga dielli parandaloni sėmundjet e ndryshme, nė mes tjerash edhe kancerin e lėkurės, por edhe shenjat e plakjes sė lėkurės tė cilat shfaqen nė mėnyrė tė sforcuar pėr shkak tė ekspozimit tė tepruar nė diell. Lėkura e cila ėshtė shumė shpesh e ekspozuar nė diell para kohe bėhet mė pak elastike dhe e rrudhur.
Pėr tė mbrojtur lėkurėn nga rrezatimi UV, zgjidhni mjetin i cili pėrmban oksid zinku ose dyoksid titani. Kėrkoni mjetin pėr mbrojtje me faktorin mbrojtės mė tė madh se 15 ose aplikojeni tė paktėn 20 minuta para ekspozimit nė diell. Nė kėtė mėnyrė pėrbėrėsit aktivė do tė kenė kohė tė bėhen efektivė para se ti ekspozoheni rrezatimit UV.
Antioksidantet
Janė tė dobishme pėr shėndetin e sistemit kardiovaskular dhe pėr parandalimin e kancerit. Antioksidantet mund ti gjeni nė tė gjitha llojet e ushqimit, duke pėrfshirė pemėt, perimet, frutat e detit dhe vajrat. Ato reduktojnė numrin e radikaleve tė lira, tė cilat mund tė dėmtojnė qelizat e organizmit. Antioksidantet janė tė shkėlqyeshme pėr qelizat e organizmit nė tėrėsi, pra edhe pėr qelizat e lėkurės.
Edhe pse tė gjitha antioksidantet mund tė jenė tė dobishme pėr lėkurėn, kushtoni vėmendje tė veēantė nė:
- Vitaminėn C luan rol tė rėndėsishėm nė prodhimin e kolagjenit, ndėrsa do ta gjeni nė drithėrat e papėrpunuara, molla dhe nė frytin e citrusit. Mė sė miri do tė ishte sikur ēdo ditė tė konsumoni 75 mg vitaminė C.
- Vitaminėn E mbron membranėn qelizore dhe ėshtė e shkėlqyeshme nė mbrojtjen nga rrezatimi UV. Do ta gjeni nė vajin nga embrioni i grurit, bajame dhe gjalpin e kikirikut. Sasia e nevojshme ditore ėshtė 15 mg nė ditė
No Comment.