Me mbėrritjen e stinės sė vjeshtės ditėt nisin tė shkurtohen dhe ngjyra e marrė nė plazh fillon tė zbehet e gjithashtu kujtimet e pushimeve. Por pėrveē tyre ndoshta pa kuptuar nisin simptoma si pėrgjumje, lodhje, vėshtirėsi pėr tu pėrqendruar, humori i cili vjen duke u ulur e gjithashtu rritje tė oreksit qė ēon detyrimisht nė rritjen e peshės. Njė nė katėr persona gjatė stinės sė vjeshtės ėshtė lehtėsisht i prekur nga kėto simptoma. Ndėrkohė qė 5 deri nė 10 pėrqind tė personave vuajnė njė depresion tė vėrtetė stinor. Kėto shqetėsime nisin me fillimin e muajit tetor dhe pėrfundon me ardhjen e pranverės duke rrezikuar rendimentin social dhe profesional.
Proteinat
Sipas njė studimi tė Universitetit tė Pittsburgh tė publikuar nė revistėn Chronobiology, njė nga proteinat e pėrfshira ėshtė nė genin e melanopsinės, e cila ėshtė nė gjendje tė ndjejė ndryshimet e intensitetit tė dritės duke ia pėrēuar mė pas trurit. Personat tė cilėt kanė ndryshime nė kėtė gen janė mė tė predispozuar pėr tė ndjerė ndryshimin e dritės sė ditės nė vjeshtė apo nė dimėr. Sipas studiuesve mė tė ndjeshėm ndaj kėtij faktori janė personat qė jetojnė nė veri, pasi drita diellore ėshtė mė e pakėt, njerėzit nga mosha 30 deri nė 40 vjeē dhe femrat. Gjinia femėrore e ndjen mė shumė kėtė ndryshim pėr shkak ciklit menstrual.
Ritmet natyrale
Ndonėse mund ta konsiderojmė veten qėnie mė tė evoluara se natyra, sėrish ora jonė biologjike ndikohet nga ndryshimet e saj, tė cilat janė nė varėsi tė kushteve tė dritės. Studiuesit shprehen se simptomat e depresionit sezonal janė nė fund tė fundit shenja tė njė pėrgatitjeje qė trupi bėn pėr tė pėrballuar stinėn e ftohtė. Sistemet hormonale gjatė vjeshtės modifikojnė aktivitetin e tyre pėr tė ruajtur energji, pėr tu ēlodhur mė shumė si dhe pėr tu pėrshtatur tė ftohtit qė do tė vi.
Ekspozimi ndaj dritės
Por ēfarė duhet tė bėjmė pėr tu ndjer mė mirė? Para sė gjithash duhet tė pėrshtatemi me ritme sa mė natyrale. Disa prej gjėrave qė nuk duhet ti bėjmė janė, tė punojmė pa u ndikuar nga ora, tė bėjmė udhėtime, tė prishim balancėn e gjumit duke ndenjur zgjuar deri vonė etj. E rėndėsishme ėshtė tė ekspozohemi sa mė shumė nė dritė dhe sidomos asaj tė mėngjesit si dhe sa mė shumė aktivitet fizik. /ikub/