Nėse vetėm edhe paramendimi i gėrvishtjes sė thonjve nė tabelė ju rrėqeth, lirisht fajėsojeni amigdalėn ruaj. kompleksin e bėrthamave qė gjendet nė maje tė lobit temporal. Shkencėtarėt kanė zbuluar qė kjo pjesė e trurit qėndron pas averzionit ndaj toneve tė larta. Sipas fjalėve tė tyre, tingulli i cili krijohet kur prekim me thonj tabelėn, e cila ėshtė nė zonėn e njėjtė tė frekuencės sikurse edhe piskama e fėmijės, paraqet instinktin e lashtė pėr mbijetesė. Gjatė hulumtimit ėshtė skanuar truri i 13 vullnetarėve tė cilėt kanė dėgjuar tinguj tė ndryshėm, tė cilėt i kanė vlerėsuar sipas asaj se sa shumė u pėlqen secili. Sa mė i papėrshtatshėm ka qenė tingulli, mė aktive ka qenė amigdala. Amigdala pas kėsaj ka aktivizuar korteksin dėgjimor, pėr ēarsye tingulli ka qenė edhe mė i papėrshtatshėm. Vullnetarėt si mė tė sikletshmin e kanė vlerėsuar tingullin i cili krijohet me thikėn e cila gėrvisht xhamin. Grithja e thonjve nė tabelė ėshtė vlerėsuar si tingulli i pestė mė i sikletshėm.
Duket se nė kokė aktivizohet diēka shumė primitive. Ndoshta ky ėshtė njė lloj i alarmit nga amigdala nė korteksin dėgjimor. Ekziston gama e frekuencave nė tė cilat veshi ynė ėshtė mė sė shumti i ndjeshėm, ka thėnė Sukhbinder Kumar, nga Universiteti nė Newcastle. /ikub/
No Comment.