Nėse ėshtė pėr tu besuar shkencėtarėve nga Universiteti Concordia nė Montreal, dashuria jeton nė pjesėn e trurit, nė tė cilėn pjesė jetojnė edhe nxitėsit pėr alkool, bixhoz dhe narkotikė.
Shkencėtarėt kanė vėrtetuar se dashuria fshihet nė tru, e jo nė zemėr, ashtu siē mendojnė shumica e njerėzve.
Mirėpo, tashmė ata kanė shkuar njė hap tutje pėr ta vėrtetuar adresėn e saktė. Pra, nėse ėshtė pėr tu besuar shkencėtarėve kanadezė nga Universiteti Concordia nė Montreal, dashuria jeton nė pjesėn e trurit, nė tė cilėn pjesė jetojnė edhe nxitėsit pėr alkool, bixhoz dhe narkotikė.
Nė fakt, ekipi i shkencėtarėve tė universiteti i pėrmendur ka dashur qė ti lokalizojė pjesėt e trurit nga tė cilat rrjedhin impulset e dashurisė, tė cilat shkaktojnė ndjejnė ne dashurisė. U tha se kėto impulse janė tė vendosura nė pjesėn e njėjtė tė trurit, ku janė tė vendosura edhe qelizat, tė cilat reagojnė nė veset e shėnuara, duke shkaktuar varėsinė.
Jim Pfaus, udhėheqės i studimeve, profesor dhe psikolog nė kėtė universitet, thekson se ky zbulim nuk ėshtė aq i keq. Ne nga varėsia kemi krijuar diēka tė keqe, sepse e ndėrlidhim para sė gjithash me drogėn. Por, nė fakt, ky ėshtė njė proces natyror, i cili aktivizon dėshirėn pėr diēka. /ikub/