Mendimi pėr martesė ėshtė njė ndėr vendimet mė tė rėndėsishme nė jetė. Por, si ta dimė nėse e kemi gjetur atė tė duhurin apo tė duhurėn, shkenca e ka pėrgjigjen.
Edhe pse nuk mund tė duket e saktė dhe zgjidhje pėrfundimtare, shumica nuk e dėgjojnė instinktin, e qė nė fakt edhe ėshtė zgjidhja.
Nė studimin e parė shkencor qė kishte pėr qėllim tė testojė nėse dyshimet me tė vėrtetė mund tė jenė tė sakta, ėshtė zbuluar se femrat tė cilat kishin dyshime, martesėn e kishin kaluar me probleme, gjė qė kishte ndikuar nė shkurorėzim. Femrat tė cilat para martesės kishin dyshime tė caktuara, 2,5 herė kishin mė shumė gjasa qė pas njė viti martesė tė ndahen, nė krahasim me ato femra, tė cilat e kishin ndjenjėn se janė me mashkullin e duhur.
Femrave zakonisht u thuhet se kjo ėshtė normale dhe se kjo do tė kalojė dhe se dyshimet vijnė si pasojė e tė qenit nervoze. Mirėpo, ėshtė me shumė rėndėsi qė ta dalloni nervozen dhe dyshimet serioze.
Nuk ekziston asnjė fakt se problemet nė martesė kalojnė vetvetiu dhe se me kalimin e kohės do tė bėhet mė mirė. Me siguri se problemet vetėm sa do tė pėrkeqėsohen dhe do tė shndėrrohen nė probleme mė serioze, ka deklaruar autorja e studimit, Justin Langer.