Njė studim i ri mbi lėvizjen e syve tregon se meshkujt dhe femrat e pėrqendrojnė shikimin e tyre nė zona tė ndryshme tė trupit, varet nga subjekti pėrballė
Qė meshkujt dhe femrat e shohin botėn me sy tė ndryshėm kjo dihet madje edhe ėshtė vėrtetuar, megjithatė prej pak kohėsh pjesė e kėrkimeve shkencore ėshtė bėrė edhe realiteti. Njė studim i publikuar nga revista Plos One ka dhėnė shpjegimin e parė tė kėtij lloj ndryshimi. Studiuesit e Universitetit tė Bristolit u kanė kėrkuar 52 personave me moshė nga 19 deri nė 47 vjeē qė tė ekzaminojnė disa fotografi, tė ndara pėrkatėsisht nė dy gjini: 26 meshkuj dhe 26 femra. Bėhej fjalė pėr vepra arti, mes tė cilave piktura tė Edward Hopper dhe David Bowers, ose fotogramė tė marrė nga filmat Inside Man apo The Blue Planet, e njė sėrė dokumentarėsh pėr natyrėn. Dallimet gjinore lidheshin veēanėrisht me pikat ku ndalonte shikimi dhe zonat e pamjes qė eksploroheshin. Pėr secilėn pamje, tė gjithė pjesėmarrėsit nė eksperiment, ishin tė prirur tė ndalonin te njė numėr i ndryshėm (nga njėshi te pesa). Pėr shkencėtarėt, pjesėt mė tė rėndėsishme tė trupit ishin sytė dhe duart, ndaj edhe kamerat fokusoheshin aty. Nė krahasim me meshkujt, femrat nuk e pėrqendronin shikimin vetėm nė fytyrė, por edhe nė zonat pak mė poshtė fytyrės.
Felix Mercer Moss, studiues nė Universitetin e Bristolit dhe autori kryesor i kėrkimit, hidhte hipoteza se disa ndryshime janė tė shpjegueshme dhe kanė shkallė rrezikshmėrie mė tė lartė ose mė tė ulėt. Sipas tij, nė kulturėn perėndimore njė shikim drejt nė sy mund tė interpretohet si kėrcėnim. Zakonisht, femrat janė mė tė rrezikuara nė qoftė se shikojnė njė person nė kokėrdhok tė syrit. Pėr kėtė arsye e kanė stėrvitur syrin e tyre tė shikojė mė tepėr nė pjesėn e poshtme tė fytyrės, shpjegon studiuesi.
Nė fakt, nuk ėshtė hera e parė qė njė studim shkencor ekzaminon ndryshimin midis lėvizjeve tė syve tė meshkujve dhe femrave. Mercer Moss, thekson se eksperimentet e kaluara pėrdornin pamje tė personazheve tė panjohur, pėr shembull fytyra qė shprehnin emocione tė veēanta ose skena sugjestive nga pikėpamja seksuale. Sipas tij, studimi bazohej te verifikimi nėse kėto ndryshime shfaqeshin edhe nė prani tė stimujve pamorė mė neutralė.
Ky ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm dhe njė fillim mjaft premtues, komenton studiuesi Andrew Baylissi, i cili nuk ka marrė pjesė nė studimin e Mercer Moss. Hapi tjetėr do tė jetė kuptimi i arsyes sė kėtyre dallimeve gjinore.
Sipas Mercer Moss, njė prej vėshtirėsive qė duhen kapėrcyer ėshtė dallimi gjinor edhe mes vetė studiuesve. Departamentet e universiteteve qė merren me studimet e lėvizjeve tė syve janė tė prirur tė jenė mjaft tė pabalancuar. Zakonisht departamentet e informatikės janė tė dominuar kryesisht nga meshkujt, ndėrsa nė ato tė psikologjisė qeverisin femrat. Pėr kėtė arsye pėrfundimet e studimeve tė tyre, shpjegon studiuesi, jo gjithmonė janė tė vlefshme. Fundja si mund tė jenė tė njėjtė kur kėndvėshtrimet e meshkujve dhe femrave janė tė ndryshėm?
Zhvillmi
Siē u theksua edhe mė sipėr, burrat dhe gratė nuk i shohin gjėrat njėsoj dhe mendohet se ky ndryshim mund ti ketė rrėnjėt e ngulura thellė nė zhvillimin njerėzor. Sipas studimit tė bėrė nga psikologu Israel Abramov nga Universiteti i Bruklinit, gratė arrijnė ti dallojnė mė mirė ngjyrat, ndėrsa burrat mund tė shohin qartė objektet qė lėvizin shpejt nė distancė. Sipas studiuesve ky ndryshim mund tė jetė fryt i njė pėrshtatjeje evolutive qė lidhet me tė kaluarėn tonė si gjahtarė.
Gjatė eksperimenteve tė kryera te njė numėr tė rinjsh dhe tė rejash, studiuesit vunė re se tė dyja gjinitė prireshin ti jepnin objekteve tė njėjta pamje tė ndryshme; studiuesit e dinė pėrse Pėr sa i pėrket spektrit pamor, meshkujt kanė nevojė pėr njė gjatėsi vale pak mė tė madhe se ajo e femrave, nė mėnyrė qė tė perceptojnė tė njėjtėn ngjyrė, shpjegojnė studiuesit.
Pėrveē tė tjerash, njė gjatėsi mė e madhe vale lidhet me ngjyrat mė tė forta. Njė lloj nuance portokalli mund ti duket mė e kuqe njė mashkulli sesa njė femre; po kėshtu bari i duket mė shumė i gjelbėr femrave se meshkujve, tė cilėt i perceptojnė sendet jeshile pak si tė verdha.
Nė fakt kėto ndryshime mund tė shpjegohen me hipotezėn se tė dyja gjinitė kanė zhvilluar aftėsi tė ndryshme psikologjike nė tė mirė tė individit qė ti pėrgjigjeshin mė mirė roleve tė tyre nė parahistori: gjahtarėt meshkuj ishin mė tė zotė tė shikonin gjahun larg; ndėrsa femrat ishin mė tė zonjat tė dallonin frutat nė bazė tė ngjyrės. /Gazeta-Shqip/