Herėn e fundit, njeriu kishte qenė nė Hėnė para mė se 40 vjetėsh.
Tash njė kompani private amerikane, e quajtur Golden Spike, po pėrpiqet ta ripėrtėrijė interesimin, duke krijuar sistem tė transportit pėr nė Hėnė, tė cilin mund ta pėrdorė secili vend.
Menaxheri i kėsaj kompanie, Max Vozoff, thotė se nuk planifikohet ndonjė bazė lunare e as infrastrukturė grandioze, por ajo qė do tė krijojmė ėshtė diēka si hekurudhė pėr nė Hėnė.
Kompania Golden Spike ka shpallur nė fillim tė kėtij muaji se shpreson se do ta ndėrtoj njė sistem raketor, qė do tė jetė nė gjendje tė mundėsojė fluturimin e dy personave nė Hėnė dhe kthim prapa nė Tokė, pėr ēmimin prej 1.5 miliardė dollarėsh, pėr njė fluturim, deri nė vitin 2020.
Kompania thotė se shpreson qė kjo do tė zgjoj interesim nė shumė vende tė botės pėr ti dėrguar astronautėt e tyre nė Hėnė.
Por cilat do tė ishin ato vende dhe ēka do tė kėrkonin?
Janė njė gjysmė duzine vendesh, qė po dėrgojnė anije robotike nė Hėnė, vetėm gjatė kėsaj dekade, me lansues dhe aterues, dhe ēmimi pėr tė gjitha kėto misione ėshtė afėr asaj qė ne propozojmė, me qėllim qė ti dėrgojmė dy njerėz nė Hėnė, thotė Max Vozoff, menaxher i kompanisė Golden Spike.
Me pėrjashtim tė Shteteve tė Bashkuara dhe ish Bashkimit Sovjetik, vendet e tjera qė kanė dėrguar sonda ose satelitė tė orbitės nė Hėnė, janė Kina, India dhe Japonia.
Tė gjitha ato dhe Rusia, tash nė vend tė ish Bashkimit Sovjetik, po planifikojnė misione tė ardhshme, siē bėjnė edhe Britania dhe Koreja Jugore.
Por, kur flitet pėr sistemin e transportit me njerėz, ēmimi duket se ėshtė jashtėzakonisht i lartė.
Golden Spike vlerėson se ēmimi pėr kėtė lloj programi do tė ishte prej 7 e deri nė 8 miliardė dollarė, pėrfshirė zhvillimin dhe testimin.
A mund tė gjenden investitorėt pėr kėtė program?
Mendoj se do tė shihet gjatė tetė viteve tė ardhshme. Nuk ka shumė projekte madhore tė infrastrukturės, qė fillojnė me tė gjitha tė hollat, qė presin nė xhirollogaritė e kursimeve. Nė kėtė aspekt, ne nuk bėjmė pėrjashtim. Nga ana tjetėr, ky ēmim ėshtė njė e pesėdhjeta e ēmimit qė ishte dėshiruar pėr kapacitete tė ngjashme.
Tash ēmimi afėrsisht ndahet ndėrmjet atij pėr zhvillim dhe pėr testim, qė do tė thotė se ekziston njė program testues gjithėpėrfshirės pėr fluturime nė gjithėsi, i shoqėruar me kėtė zhvillim para se ju ndonjėherė ta futni njeriun nė bord tė gjėrave tė kėtilla, thotė Max VoVozoff.
Kompania Golden Spike po e analizon pėrdorimin e teknikave, qė janė nė mėnyrė dramatike tė ndryshme nga ato qė e kanė ēuar njeriun nė Hėnė, pėrfshirė edhe fluturimin e fundit tė anijes kozmike Apollo, nė vitin 1972.
Kompania ka paralajmėruar se do tė pėrdorė katėr lansues tė ndarė pėr secilin fluturim.
Si shpjegohet ky koncept?
Ekzistojnė arkitektura tė ndryshme dhe disa prej tyre involvojnė ndėrmjet dy dhe katėr lansues, varėsisht se cilat raketa i pėrdorni. Ne nuk e kemi mundėsinė e makinės pėr lansim tė rėndė tė tipit Saturn 5, qė ėshtė pėrdorė pėr fluturimet e anijes Apollo, qė ėshtė diēka qė mund ti ngrisė 100 metra kub nė orbitėn e ultė tė Tokės, qė kėto ditė nuk ėshtė e mundshme".
"Por, si pjesė e dėshirės sonė pėr tė qenė pragmatik, dhe pėr ti minimizuar rreziqet e ēmimit tė zhvillimit, ne nuk do ta ndėrtojmė njė raketė aq tė madhe. Ne do tė pėrdorim atė qė ėshtė e mundshme dhe kjo na kufizon ne nė arkitektura tė caktuara, qė janė tė ndryshme nga ajo qė ėshtė pėrdorė pėr Apollo, thotė Max Vozoff.
Emri Golden Spike ėshtė referencė pėr gozhdėn e fundit qė ishte vėnė nė Hekurudhėn Trasnskontinentale, nė pjesėn perėndimore tė Shteteve tė Bashkuara, nė vitin 1869. Duke e hapur perėndimin ėshtė krijuar mundėsia qė Shtetet e Bashkuara ta zhvillojnė njė ekonomi nė shkallė shumė mė tė madhe se sa qė diēka e tillė ishte parė nė gjithė botėn.
Shtrohet pyetja se a e shef kompania Golden Spike, sjelljen e njerėzve nė Hėnė, nė njė sferė tė aktivitetit njerėzor nė kuptimin e njėjtė epik?
Absolutisht, kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn ne me tė vėrtetė e zgjodhėm kėtė emėr. Ne nuk planifikojmė baza lunare, ne nuk planifikojmė ndonjė infrastrukturė grandioze, ajo qė po ndėrtojmė mund tė thuhet se ėshtė diēka si hekurudhė, tha Max Vozoff. /BS/