Nėn udhėheqjen e njė fizikanti me origjinė indiane, njė ekip shkencėtarėsh amerikane kanė zhvilluar disa dispozitivė tė rinj, qė premtojnė riprodhimin e punės tonė nė kompjuter, me shpejtėsinė e dritės.
Aparatė tė tillė teknologjikė do tė integrojnė tė dy sinjalet optike dhe elektrike, pėr tė kryer edhe operacionet mė elementarė tė llogaritjes. Praktikisht do tė ketė njė transformim tė miliarda hapave qė realizon njė kompjuter. "Imagjinoni sikur secili prej kėtyre hapave mund tė kryhet nė mėnyrė edhe mė efiēente me dritė. Do tė ishte njėlloj sikur tė shpėtoheshin nanosekonda tė ēmueshėm", shpjegon Swastik K**, asistent profesor i fizikės nė "Northeastern University" tė Bostonit.
Meqėnėse drita ėshtė tepėr e shpejtė, dispozitivėt e rinj pėrfaqėsojnė njė revolucion themelor nė realizimin e faktit qė njė kompjuter, ku zhvillimi bėhet duke pėrdorur sinjale elektrikė, ėshtė nė gjendje tė shndėrrojė sinjalin pėrmes rrugėve optike. Duke pėrdorur grafenin, njė material me bazė karboni i njohur pėr fortėsinė e tij, si dhe menakinėn e nanotubeve tė karbonit, K** dhe kolegu i tij Yung Joon Jung zbuluan se, tė nxitura prej dritės, korrentet elektrike shtohen shumė mė shpejt nė kryqėzimin me nanotubat e karbonit dhe tė silikonit. "Ky shtim i fortė na ndihmon tė projektojmė dispozitivė qė mund tė aktivizohen dhe disaktivizohen falė dritės", ka sqaruar fizikanti./ikub/