Njė qenie njerėzore kalon rreth 1/3-n e jetės sė tij duke fjetur. Faktikisht, gjumi ėshtė njė element themelor pėr organizmin, ashtu si edhe ngrėnia dhe marrja frymė. Nė fakt, pakkush e di se gjatė gjumit, truri ynė kryen njė seri aktivitetesh tė rėndėsishme, pa u ēlodhur. Ne flemė, po truri ynė...jo.
Merr vendime
Gjatė gjumit, truri pėrpunon informacione tė pėrthithura gjatė ditės dhe i organizon nė mėnyrė logjike. Pėr kėtė arsye, kur duhet marrė njė vendim dhe vendos tė reflektosh, tė nesėrmen nė mėngjes i ke idetė paksa mė tė qarta lidhur me vendimin qė duhet marrė.
Fikson kujtimet
Teksa fle, truri punon pėr tė pėrpunuar kujtimet dhe pėr tė fiksuar ngjarjet, apo informacionet afatgjatė. Pėr kėtė arsye ėshtė e rėndėsishme qė pas njė dite studimi, tė bėjmė njė gjumė tė mirė pėr tė "arkivuar" nė memorie atė qė kemi studiuar.
Krijon lidhje
Gjendesh para njė ēėshtjeje tė rėndėsishme, studimi, pune, apo jete private dhe tė duket sikur tė ka humbur filli. Kėshtu, pasi kalon natėn nė gjumė, tė nesėrmen nė mėngjes duket sikur tė ndizet...llamba. Kjo ndodh sepse gjatė gjumit, truri ėshtė nė gjendje tė pėrpunojė informacionet, duke krijuar lidhje dhe hipoteza qė, mė parė s'tė kishin ardhur nė mendje.
Ētoksikohet
Teksa flemė, truri pėrfiton pėr t'u pastruar, duke hequr tė gjithė molekulat e dėmshme qė janė nė bazėn e proceseve neuro-degjenerues. Prandaj, kush fle pak apo keq, mund tė jetė subjekt i zhvillimit tė sėmundjeve neuro-degjeneruese, si Parkinsoni apo Alzheimer.
Mėson
Teksa flemė, truri nuk punon vetėm me kujtimet, por edhe mbi sistemin 'motorik'. Pėr shembull, praktika e autoshkollės, pas njė nate gjumi, do tė jetė mė e thjesht dhe efikase, pėrderisa truri ka pėrvetėsuar lėvizjet qė duhen kryer. Ndoshta, edhe ato qė s'ti ka mėsuar ende instruktori.