BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Shakaja e fundit mbi mjedisin!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫

    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    09092009

    Buzqeshje Shakaja e fundit mbi mjedisin!

    Mesazh nga LePuRuShJa

    Emėrimi i mė i fundit i kryeministrit tė rizgjedhur Berisha nė postin e ministrit tė Mjedisit nuk mund tė quhet ndryshe pos shaka, njė shaka e hidhur me opinionin publik, me drejtėsinė shqiptare dhe me vetė mjedisin: ministri i ri i mjedisit do tė quhet Fatmir Mediu.

    Vetiu ėshtė e vėshtirė nė kėtė fushė zgjedhja e njė personi i cili do tė kėnaqte palėt, pra politikėn mė njėrėn anė dhe opozitėn e saj mė anėn tjetėr, qė nė kėtė rast pėrfaqėsohet nga shoqatat e ndryshme mjedisore, individėt e angazhuar me ēėshtje tė mjedisit, nė pėrgjithėsi gjithė ato pjesė tė popullsisė shqiptare tė shqetėsuara me gjendjen ekologjike te ne.

    Nė rastin e Shqipėrisė vėshtirėsia theksohet nga dy realitete qė pėrfaqėsohen mė keq se ndoshta nė tė gjitha vendet e tjera ish-komuniste: sė pari, shkatėrrimi i mjedisit ka pėrparuar nė mėnyrė galopante nė disa aspekte si pasuria pyjore e vendit, vija bregdetare e nė pėrgjithėsi resorset turistike, deri nė ngushtimin e hapėsirave jetike brenda qyteteve tona dhe degradimin e periferive tė tyre.

    Sė dyti, lėvizja mjedisore vazhdon tė mbetet embrionale nė Shqipėri, shoqatat dhe individėt e ndryshėm tė angazhuar kėtu ose janė tė pafuqishėm, ose tė pakoordinuar, ose pa ndikim tė fuqishėm nė shoqėri. Pėr rrjedhim janė edhe tė papėrfaqėsuar politikisht dhe nuk kanė ende njė parti tė tyren me autoritet.

    U tentua pėr njėfarė kohe qė tė mbėshtetej njė Agjenci kombėtare e Mjedisit, por shumė shpejt doli se kjo ishte thjesht njė zėdhėnėse e administratės dhe nuk mund tė pėrfaqėsonte asnjėlloj oponenti tė besueshėm qė disi do ekuilibronte vendimet qeveritare qė prekin mjedisin. Atėherė u hoq dorė nga ndėrlikime tė tilla dhe gjithė oponenca e mundshme nė kėto vendimmarrje i kaloi ministrisė sė Mjedisit dhe ministrit pėrkatės.

    Duket paradoksale qė njė qeveri tė pėrfshijė njė oponencė nė gjirin e saj, por nė njė vend demokratik kjo s'pėrbėn ēudi, ndaj dhe ėshtė e zakonshme qė qeveritė e vendeve perėndimore marrin nė sektorė tė tillė personalitete tė fushės sikurse presidenti Obama njė mbajtės ēmimi Nobel.

    Pra nė parim do ta pranonim si zgjidhje, nė mungesė tė njė partie ekologjike parlamentare, qė kryeministri tė afronte nė postin e ministrit tė Mjedisit pse jo dhe njė kundėrshtar tė projekteve tė tij tė mėparshme nė kėtė fushė.

    Jo pėr demagogji ndaj publikut, por pėr hir tė punės, pėr hir tė gjendjes sė rrezikuar ku ndodhen njė numėr i burimeve natyrore tė vendit dhe vetė atij qė quhet zhvillim i qėndrueshėm.

    Kush nuk do ta pėrshėndeste, themi, njė njeri si Xhemal Mato, kaq tė angazhuar e kaq tė ditur nė ēėshtje tė mjedisit, si ministėr tė kėsaj fushe?

    Tė na ndjejė lexuesi qė folėm deri kėtu pėr njė kryeministėr ideal e pėr njė ministėr ideal. Kryeministri real i vendit ėshtė Sali Berisha.

    Ėshtė ky kryeministėr qė para zgjedhjeve tė 2005-s i premtoi popullit tė Vlorės se do t'ua largonte TEC-in nga zona e plazhit, por pastaj e inauguroi atė nė mėnyrė festive pikėrisht nė plazhin dhe sitin historik tė Triportit, bashkė me Petroliferėn, pasi i kishte futur nė burg drejtuesit e Alencės pėr Mbrojten e Gjirit tė Vlorės dhe sharė gjithė lėvizjen si marksiste e antiglobaliste; ėshtė ky kryeministėr qė po e mbjell gjithė ultėsirėn e Shqipėrisė veriore me fabrika ēminentoje dhe deklaron me cinizėm se „Shqipėria ka uri pėr ēimento" kur tė gjithė e dinė se uria ėshtė e miqve tė tij italianė; ėshtė ky kryeministėr qė mburret se do tė japė liēenca pėr 400 hidrocentrale, qė ia dhuron Karaburunin njė firme siciliane pėr ta mbjellė me mullinj ere etj. etj.

    Shkurt do ta quaja jo kryeministėr ideal por faktor rreziku pėr mjedisin shqiptar. Ndaj nuk ishte ēudi qė ministėr mjedisi kishte nė kryeministrimin e parė Lufter Xhuvelin.

    Tani, detyra e parė e ministrit tė Mjedisit ėshtė, siē thamė mė lart, qė ta shohė me dyshim ēdo projekt tė vogėl a tė madh qė rrezikon ekuilibrat natyrorė dhe shėndetin e banorėve nė vendin ku ai zbatohet, qė ta hedhė firmėn e tij mbi atė qė quhet leje mjedisore vetėm pasi tė jenė plotėsuar tė gjitha kushtet qė kėrkon ruajtja e mjedisit dhe, pėr projektet e mėdha, pasi tė jetė informuar dhe tėrhequr nė vendimmarrje publiku, siē e kėrkon Konventa e Aarhusit.

    Mirėpo ish-ministri jo vetėm qė s'e plotėsoi kėtė detyrė, por nxitonte tė hidhte firmėn edhe para se tė firmoste ministri i Ekonomisė! Po po, lejen mjedisore pėr Petroliferėn e ka dhėnė p.sh.

    para se Ruli tė firmoste marrėveshjen me z. Ottolenghi. Kėshtu e ka hedhur firmėn mbi ēdo projekt TEC-i me qymyr, me naftė, siē do ta hidhte edhe pėr ēdo central atomik qė ka miratuar e do tė miratojė i zoti.

    E pra, kryeministri ynė e mat ministrin e Mjedisit me shpejtėsinė e kėtij nė nėnshkrimin e lejeve mjedisore pėr projekte qė kryeministi i pėlqen.

    Nė njėfarė mėnyrė populli u mėsua edhe me kėtė gjendje, pra u mėsua me njė ministėr mjedisi Xhuvel qė ndėrronte parti, kampe, zotėrinj pa asnjė vėshtirėsi dhe njė ministėr Xhuvel qė, jo vetėm nuk bėnte ndonjė oponencė pėr ndonjė projekt tė rrezikshėm, por qė e hidhte nėnshkrimin e tij me shpjetėsinė mė tė madhe nga gjithė ministrat e tjerė. Populli mėsohet me shumė tė kėqija, sidomos populli ynė, sidomos me tė kėqijat qė nuk ia sheh tymin tani.

    Gjendja ėshtė e vėshtirė, gjendja ėshtė alarmante. Kush ka ndjekur edhe vetėm hulumtimet dhe intervistat e shkrimtarėve me emėr Misha Gleny e Roberto Saviano, ka mėsuar se Shqipėria po bije pėrherė e mė shumė nė qerthullin e transaksioneve mafioze ku hyn jo pak edhe industria „e uritur" i ēimentos, ekomafia e plehrave dhe 100 rreziqe tė tjera; tė cilat mund t'i pengojnė vetėm personalitete dhe politikanė tė ndershėm, vetėm njė lėvizje e fuqishme mjedisore.

    Xhuveli sidoqoftė ishte specialist bujqėsie dhe drejtonte njė parti qė quhej agrare. Pra nė njėfarė mėnyre nuk mund t'i mohohej lidhja me tokėn, sadoqė teorike. Ndėrsa emėrimi aktual i kryeminstrit, Fatmir Mediu, me sa duket do tė na bėjė ta kujtojmė me nostalgji epokėn kur ministėr mjedisi ishte agronomi Xhuveli.
    E quajtėm mė sipėr kėtė emėrim shaka tė trefishtė.
    Shaka me opinion publik, pasi i madh e i vogėl nė Shqipėri e di se ky personazh ėshtė pėrgjegjėsi kryesor pėr tragjedinė e Gėrdecit.

    Pėrgjegjėsi i vėrtetė mund tė jetė mė lart se ai, por nė kėtė rast ky pėrgjegjės i lartė nuk ka lėnė asnjė shkresė, tek ai shkon vetėm me kombinimin e rrethanave, ndėrsa shkresat e vėrteta i ka nėnshkruar ish-ministri i Mbrojtjes Fatmir Mediu.

    Ėshtė ky person qė thėrriti nė Shqipėri nė muajin dhjetor 2006 Patrick Henryn pėr tė krijuar me tė dhe Delijorgjin firmėn Albademil; Delijorgji kėtu kishte 2/3 e aksioneve, por Mediu nė qeveri e kudo e paraqiti sikur kishte ardhur njė firmė amerikane pėr tė bėrė zbėrthimin e fishekėve shqiptarė.

    Pėr kėtė nxori me ndihmėn e kryeministrit tė tij vendimin e famshėm 138 tė 14 marsit 2007 qė e kalonte demontimin e municioneve nga shteti te privati.

    Ėshtė Mediu qė ka nėnshkruar nė prill tė atij viti urdhrin fatal 550 qė vendos ngritjen e pikės sė demontimit nė Gėrdec, pa respektuar asnjė kusht e asnjė distancė sigurie.

    Dhe ėshtė po ky person qė nė shtator dhe nė dhjetor 2007 ka nėnshkruar urdhra pėr transportimin e arsenalit tė ushtrisė shqiptare nė predha tė kalibrit tė madh (20-152 mm) drejt Gėrdecit, pėr demontim, megjithėse kjo shkelte tė gjitha normat e njohura tė sigurisė, deri edhe vendimin nr. 138 qė lejonte vetėm zbėrthimin e fishekėve.

    Edhe vetėm kėto tri veprime, dokumente qė as ai as kryeministri i tij nuk i kanė mohuar ndonjėherė dhe s'kanė si t'i mohojnė, do tė mjaftonin qė kėtij personi t'i ndalohej lėvizja e lirė prej ditės sė shpėrthimit, 15.3.2008; kjo jo vetėm qė nuk ndodhi, por ai me partinė e tij arritėn tė zhvillojnė njė fushatė normale elektorale, kryeministri i rishtaszgjedhur bėri me tė bisedime normale pėr qeverinė e re dhe tani e caktoi ministėr Mjedisi!

    Shaka me drejtėsinė shqiptare, sepse procesi kundėr Fatmir Mediut ėshtė nė vazhdim, madje sapo ka filluar, madje ky person qė ėshtė nė majėn e piramidės sė pėrgjegjėsve pėr vdekjen e 26 njerėzve, ende nuk ėshtė paraqitur para ndonjė trupi gjykues.

    Akt-akuza e Prokurorisė ndaj tij dhe kolegėve tė tij ka plot 180 faqe, ndėrsa mijėra faqe pėrbėjnė dėshmitė e shkruara, tė cilat i janė shpėrndarė edhe ato disa gazetave nė formė elektronike. Nė akt-padi Mediu akuzohet plot 6 herė pėr shpėrdorim detyre.

    Duhet thėnė se ėshtė njė formulim shumė i butė, ndėrkohė qė vartėsit e tij Pinari dhe Ngjeēi akuzohen edhe pėr „vrasje nė rrethana tė tjera", kur dihet se kėta ishin vetėm zbatuesit e urdhrave tė ministrit.

    Por edhe sikur tė mbeten vetėm akuzat pėr shpėrdorim detyre, ministri i ardhshėm i Mjedisit rrezikon tė paktėn 30 vjet burg. Kryeminstri Berisha edhe njė herė sfidon dhe pėrbuz drejtėsinė shqiptare - ndoshta me tė drejtė, kėshtu siē ka shkuar procesi i Gėrdecit deri tani.

    Shakaja e tretė ėshtė ndaj mjedisit shqiptar. Personi i emėruar s'ka asnjė lidhje dhe asnjė ndjeshmėri pėr kėtė mjedis. Ai nuk ka asnjė kualifikim ose specializim qė do ta justifikonte nė detyrėn eministrit tė kėtushėm.

    Me sa dimė nė asnjė rast nuk nga ngritur zėrin nė mbrojtje tė mjedisit, pėrkundrazi ka lejuar depozitimin nė det tė shumė rrangalleve tė ushtrisė, sikurse edhe anijet jashtė pėrdorimit nė gjiret e Karaburunit.

    Nė rastin e Gėrdecit, kur ishte i detyruar tė nxirrte leje mjedisore para se tė lejonte ngritjen e asaj qendre demontim-trafikimi, jo vetėm s'e bėri kėtė gjė, por i nguti miqtė e tij Delijorgji-Balliu ta kryenin ndėrtimin e objektit edhe mė parė se tė dilnin vendimet administrative pėr tė.

    Ndėrsa katastofa e 15 marsit 2008 qė veē viktimave, gjymtimeve dhe shkatėrrimeve tė ndryshme materiale, helmoi edhe terrenin rreth e rrotull mund tė quhet e vetmja vepėr qė nė njėfarė mėnyre e lidh Fatmir Mediun me mjedisin.

    Sė bashku me njė grup kolegėsh gazetarė kemi nėnshkruar njė peticion qė i kėrkon kryeministrit Berisha tė prapėsojė propozimin e tij pėr ministrin e ardhshėm tė mjedisit. Le tė jetė ky prapėsim njė shenjė qė tregon se mjedisin ku jetojmė tė gjithė kryeministri ynė nuk e shikon vetėm si terren pėr realizim projektesh tė dyshimta, shtim fitimesh dhe shaka tė hidhura si kjo mė e fundit.
    Share this post on: reddit

    No Comment.


      Ora ėshtė 15/11/2024, 12:28