Pėr bukurinė e Budapestit kisha krijuar pėrfytyrimin qysh kur shumė kohė mė parė kisha dėgjuar se e kishin cilėsuar si Parisi i Europes Qėndrore. Por edhe pse isha i bindur pėr bukuritė qė do ndeshja kur ta vizitoja kryeqytetin e njohur hungarez, u ndjeva vertet i befasuar nga gjithēka qė pashė atje gjatė kėtyre ditėve tė qėndrimit tim nė kėtė qytet, tė cilin vetėm kapriēiot e fatit historik e kishin vendosur nė atė qė quhej Lindje, pasi nė tė vėrtetė Budapesti ėshtė njė qytet tėrėsisht perėndimor, madje ndėr mė tė bukurit dhe mė impresionantėt e tij. Njė qytet i mrekullueshėm, shumė i bukur dhe fin, qytet me histori dhe kulturė tė madhe. Budapesti ėshtė njė qytet qė tė kujton mė shumė se ēdo qytet tjetėr europian Parisin dhe Vienėn. E megjithatė ėshtė po aq i veēantė.
Budapesti ėshtė njė qytet me tė vertetė romantik.
Nga pikėpamja arktitekturore Budapesti cilėsohet njė kryeveper. Stili arkitekturor i ndėrtimeve mjaft tė bukura tė kėtij qyteti, i bazilikave dhe katedraleve, i kishave dhe objekteve tė tjera tė kultit, i kėshtjellave, muzeve, ėshtė mė shume barok, neoklasik apo art-nouveau. Nė tėrėsinė e vet Budapesti tė krijon ndjesinė e fine-de siecle, nė periudhėn qė pėrfshin revolucionin industrial dhe deri nė fund tė shekullit tė 19-tė, gjatė se cilės u ndėrtuan shumica e godinave moderne tė qytetit. Pothuajse ēdo ndėrtesė e Budapestit qė gjendet nė tėrė gjatesinė e dy rrugėve qėndrore dhe nė drejtim tė Andrassy ut, si dhe parkun publik, kanė jo vetėm njė arkitekturė tė mrekullueshme, por janė edhe me ornamente, hollėsi dhe detaje tė pazakonta, shumė tė bukura dhe tėrheqėse, duke bėrė qė shumė godina, edhe pse madhėshtore dhe impozante, tė duken plot hijeshi dhe finesė. Janė ndėrtesa qė mbartin njė lloj romantizmi, njė romantizėm qė bėhet edhe mė i bukur nga prania e lumit Danub, ndoshta lumi mė i bukur nė Europė, me tė cilin janė te lidhur pazgjidhshmėrisht qytete tė tillė tė bukur si Viena, Budapesti, Beogradi etj.
Budapesti ne rrjedhėn e historisė
Historia e Budapestit nis, nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, ne vitin 1873 kur zona kondrinore borgjeze Buda dhe zona historike Obuda nė anėn perėndimore tė Danubit u bashkuan me zonen fushore dhe industriale Pest nė anen lindore te Danubit, duke krijuar atė qė dikur quhej Pest-Buda. Por, duke u kthyer akoma mė pas nė histori, nėnvizohet fakti se Romakėt kishin njė koloni tė rėndėsishme nė zonėn qė quhej Aquincum. Dhe kjo zgjati deri nė shekullin e 5-tė, kur ata u detyruan tė largohen andej nga Unni-tė. Magjarėt erdhėn pothuajse njė mijė vjet mė vonė, por Buda dhe Pesti ishin mė shumė si fshatra deri nė shekullin e 12-tė, kur tregetarė dhe ēirakė u vendosėn nė atė zonė.
Nė fund tė shekullit tė 13-tė mbreti Bela i 4-t ndėrtoi njė kėshtjelle nė Buda, por mbreti Karoly Robert e solli oborrin mbretėror nga Vishegradi nė Buda vetėm 50 vjet mė vonė. Djali i Ludovikut tė Madh, Nagy Lajos, nisi ndėrtimin e njė pallati tė madh mbretėror. Por nėse kishte nga ata qė donin tė ndėrtonin, nuk mungonin njerėzit qė donin tė digjnin dhe shkatėrronin. (Pėr fat tė keq historia e njerėzimit ka qenė e mbushur me reagime tė tilla, ku nuk ėshtė ngurruar aspak pėr tė djegur dhe shkatėrruar kryevepra tė ndėrtuara nga njerezimi) Kėshtu, Mongolėt dogjėn Buden dhe Pestin ne periudhėn 1241-1242, dhe pas kėsaj nisėn tė shkatėrrojnė dhe tė ngrenė ndėrtime tė tjera, shumė prej tė cilave rezistojnė edhe sot. Kur tė dy qytetet, Buda dhe Pesti, ishin nėn pushtimin turk humbėn pjesėn mė tė madhe tė popullsisė sė tyre dhe kur turqit u mundėn nga apsburgėt nė fund tė shekullit te 17-tė, kėshtjella e Budės ishte vetėm gėrmadha.
Mė vonė, me revolucionin e vitit 1848, pastaj nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe mė pas gjatė revolucionit tė vitit 1956, nė qytetin e Budapestit u shkaktuan shumė shkatėrrime. Pashė me sytė e mi fotografi tė Budapestit tė bombarduar gjatė viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, dhe nuk mė shqiten nga kujtesa shkatėrrimet barbare tek dy ndėrtesa sombol tė kėtij qyteti tė bukur: Kėshtjella madhėshtore dhe Ura SzechenyiChain, (quhet kėshtu nė nderim tė ideatorit tė saj), qė ėshtė ura mė e bukur dhe mė impresionuese e qytetit. Aq tė shkatėrruara ishin ato nga bombardimet e avionėve gjermanė, sa tė duket e pabesueshme sesi menjeherė pas luftės njerėzit, me njė pasion dhe talent tė madh, zhdukėn ēdo gjurmė tė shkatėrrimit jo vetėm tek Keshtjella dhe tek Ura e madhe, por gjithandej nė tė gjithė qytetin. Ndėrtimi i godinave tė reja, por sidomos ruajtja dhe mirėmbajtja e atyre tė vjetrave, tė cilat janė me tė vėrtetė mjaft tė bukura dhe mbresėlėnese, e bejnė sot Budapestin njė nga qytetet mė elegantė tė Europės.
Ja vlen tė thuhet edhe diēka mė shumė pėr kėtė urė tė magjishme. Kur ajo u ndėrtua dhe filloi tė funksionojė ne vitin 1849, ishte unike pėr dy arėsye: ishte nyja e parė qė bashkonte Budėn me Pestin, ndėrsa aristokratia, e cila nuk paguante taksa, ishte e detyruar qė tė paguante taksėn e kalimit tė urės, ashtu sikurse bėnin tė gjithė njerėzit e tjerė.
Madhėshtia dhe hijeshia e Kėshtjellės
Buda, kur e vėshtron nga Pesti, tė mrekullon me gjelbėrimin e jashtėzakonshėm dhe me disa ndėrtime tejet tė bukura, ku spikat dhe dominon me madhėshtinė dhe hijeshinė e saj Kėshtjella (Varhegy). Ėshtė mbresėlėnėse sa pėr pėrmasat e saj ( e gjatė 1,2 kilometra dhe e lartė 170 metra), aq edhe pėr arkitekturėn e bukur dhe mjeshtėrinė e ndėrtimit. Ajo qė shumė kohė mė parė u ndėrtua pėr tė qėnė njė pallat mbretėror, vazhdon tė mbretėrojė edhe sot e kėsaj dite me pushtetin e madhėshtisė dhe hijeshisė sė saj tė rrallė. E vendosur aty, nė kodrėn buzė Danubit, kjo Kėshtjellė madhėshtore duket sikur vigjėlon gjithēka ndodh nė tė dy anėt e Danubit, i cili gjarpėron pėrmes qytetit edhe ai me madhėshtinė dhe bukurinė e vet.
Kėshtjella e Budapestit tė mrekullon me madhėshtinė dhe hijeshinė e saj jo vetėm kur e vėshtron nga jashtė, por edhe kur hyn nėpėr mjediset e saj tė brendshme. Tė vizitosh mjediset e brendshme tė kėsaj kėshtjelle ėshtė njėlloj si tė bėsh njė udhėtim nėpėr histori, nėpėr kohėra tė largėta, shumė tė largėta, aq sa habitesh sesi ėshtė e mundur qė tė jenė ruajtur aq mirė momumente dhe objekte tė kohėve shumė tė largėta. Pikėrisht pėr vlerat e saj tė rralla, tė jashtme dhe tė brendshme,kjo kėshtjellė ėshtė marė nė mbrojtje nga UNESCO.
Ka shumė gjėra qė tė befasojnė nė brendėsi tė kėsaj kėshtjelle, por vizitori mbetet si i shtangur nga befasia unikale qė i krijohet duke u endur nėpėr katakombet e saj, tė cilat arrijnė deri nė 28 kiliometra! Kėto katakombe, qė janė rrugė misterioze tė nėndheshme, u krijuan nga burime termale dhe flitet se turqit i pėrdorėn pėr qellime ushtarake, ashtu sikurse flitet se gjatė Luftės sė Dytė Botėrore u perdorėn pėr tu mbrojtur nga bombardimet ajrore. Flitet, gjithashtu, se kėto katakombe u pėrdorėn edhe si njė bazė ushtarake sekrete gjatė periudhės sė Luftės sė Ftohtė.
Zona nė tė cilėn ėshtė ndėrtuar Kėshtjella rrethohet nga mure tė trashė dhe pėrbėhet nga dy pjesė tė ndara: qyteti i vjetėr ku jetonin njerėzit e thjeshtė nė periudhėn e Mesjetės, si dhe pallati mbretėror, vendi ku fillimisht, nė shekullin e 13-tė, u ndėrtua Kėshtjella. Duke e ditur se kjo Kėshtjellė ėshtė shumė e vizituar gjatė ēdo dite nga qindra dhe mijra turistė tė huaj, tregėtaret vendas, kryesisht ata tė artizanatit, ekspozojnė me shumė kulturė mjaft nga punimet e tyre dhe ftojnė me shumė mirėsjellje turistėt qė ti blejnė ato.
Pallati mbretėror dhe muzetė
Vlera e veēantė e Kėshtjellės sė Budapestit duket edhe tek fakti se tek pallati mbretėror, qė gjendet brenda mureve tė saj, ndodhen disa muze tė rėndesishėm si dhe Biblioteka Kombetare. Ish pallati mbretėror (Budavari Palota) ėshtė shkatėrruar dhe rindėrtuar shumė herė gjatė shtatė shekujve tė fundit, pamvarėsisht se ne tė kaluarėn ai nuk u perdor shumė pėr kėtė qėllim. Mbreti Bela i 4-t krijoi kėtu banesėn mbretėrore nė mesin e shekullit tė 13-tė, kurse mbretėrit qė erdhėn mė pas e ndėrtuan pėrsėri, ose bėnė shtesa nė ndėrtesėn fillestare. Nė vitin 1686 pallati mbretėror u shkatėrrua nė luftėn kundėr turqve. Apsburgėt e ndėrtuan sėrish, por nuk qėndruan pėr shumė kohė atje.
Njė nga muzetė qė pasuron vlerat e pallatit mbretėror dhe tė Kėshtjellės sė Budapestit ėshtė dhe Muzeu Ludwig. Ky muze, i njohur edhe si Muzeu i Artit Modern, pėrmban vepra tė artit modern amerikan, si dhe vepra tė arstisteve modernė francezė, gjermanė dhe rusė tė 50 viteve tė fundit. Mes tyre dallohen dhe vepra moderne tė arstistėve hungarezė tė dhjetėvjeēarit 1990.
Galeria Kombėtare e Arteve Figurative ka njė koleksion jashtėzakonisht tė pasur me vepra cilėsore arti, gjė qė dėshmon zhvillimin e artit modern qysh nga shekulli i 10-tė dhe deri nė ditėt e sotme. Koleksionet mė tė mėdha pėrmbajnė vepra arti nga periudha e Mesjetės dhe ajo e Rilindjes, skulptura tė drunjta tė stilit gotik si dhe piktura tė mrekullueshme tė artit barok qysh nga fundi i periudhės sė Rilindjes. Nė kėtė muze tė vertetė arti gjendet edhe njė koleksion i rendėsishėm me vepra tė piktorėve dhe skulptorėve hungarezė tė shekullit tė 19-tė dhe tė shekullit tė 20-tė. Tė shumta jane veprat e artit qė tė rrėmbejnė dhe tė gozhdojnė pėrpara tyre, sikurse janė pikturat e Laszlo Mednyanszky qė sjellin imazhe tė gjalla dhe tronditėse nga lufta, portretet unikale tė te Jozsef Rippl-Ro nai, apo pikturat me pėrmasa tė jashtezakonshme tė Tivadar Csontvary si dhe pikturat e tė talentuarit Vilmos Aba-Novak.
Muzeu i Historisė sė Budapestit, i njohur ndryshe edhe si Muzeu i Kėshtjellės (Var Muzeum), paraqet 2000 vitet e historisė sė qytetit. Kjo histori e pasur 2000 vjeēare ndodhet e vendosur me shumė kujdes dhe shije nė tre kate tė pallatit mbreteror, i cili ėshtė shumė i pasur me materiale dhe eksponate tė ndryshme. Hyrja pėr nė dhomat e pallatit, i cili daton nė shekullin e 15-tė, gjendet nė katin perdhes, ku janė vendosur eksponate tė pallatit mbretėror qysh nga periudha e Mesjetės. Tė tri sallat e bukura me harqe njėra me derėn e mrekullueshme me mermer tė kuq dhe me emblemėn e mbretėreshės Beatriēe, me pikturėn e korbit dhe tė unazės (emblema e bashkėshortit tė saj. Mbretit Matthias Corvinus) tė ēojnė tek Salla Gotike, tek qilari mbretėror si dhe tek devijimi i murit nė shekullin e 14-tė.
Edituar pėr herė tė fundit nga LePuRuShJa nė 29/7/2008, 17:31, edituar 1 herė gjithsej