Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga I rikthehet vendlindjes. Me piktura nė gurėt e Argjirosė! Piktori i njohur shqiptar, i cili prej vitesh jeton nė Amerikė, Bashkim Ahmeti, dy ditė mė parė ka prezantuar punėt e tij tė fundit nė Gjirokastėr. I ftuar me rastin e aktivitetit tė organizuar nga shoqata Argjiro, Ahmeti ekspozon nė ambientet e kalasė, njė pjesė tė punimeve tė tij, tė realizuara vitet e fundit. Ekspozita, sipas vetė piktorit, ka pėr qėllim tė shprehė dashurinė e tij pėr qytetin e gurtė, pėr vendlindjen, qė ia ndjen aq shumė mungesėn.
Zoti Ahmeti, si ndjeheni pas kaq shumė urimeve, qė keni marrė gjatė ēeljes sė ekspozitės sė parė, nė vendlindjen tuaj?
Jam me tė vėrtetė mjaft i emocionuar dhe ndoshta ju nuk do tė mė besoni, por ju siguroj qė e pėrjetoj me tepėr emocion ēeljen e kėsaj ekspozite nė qytetin tim tė dashur, qė aq shumė mė mungon kur jam larg tij. Emocionet mė kanė pėrshkuar qysh nė momentin kur mė ėshtė bėrė ftesa pėr ekspozimin e veprave tė mia nga kryetari i Bashkisė, Flamur Bime. Ėshtė me tė vėrtetė njė kėnaqėsi, teksa shikoj bashkėqytetarė tė mi tė vijnė e tė mė respektojnė, duke parė veprat e mia. Nuk kam pėrjetuar kaq emocione sa sot, ndonjėherė tjetėr, nė raport me ato qė kam ēelur jashtė vendit. E kam pritur me kėnaqėsi ftesėn e kryebashkiakut Bime, qė mė ka krijuar akses pėr ēeljen e kėsaj ekspozite dhe njėkohėsisht e vlerėsoj pėr organizimin e aktiviteteve, qė po zhvillohen kėto ditė ndonėse unė nuk kam mjaft informacion pėr pėrmbajtjen e tyre. Do tė dėshiroja qė edhe gjatė periudhės sė ardhshme tė vija mė shpesh nė qytetin tim pėr tė kontribuar nė promovimin e vlerave artistike, tė cilat Gjirokastra i meriton me plot kuptimin e fjalės.
Punimet tuaja janė ekspozuar nė njė prej ambienteve tė brendshme tė kėshtjellės, a ėshtė ky njė kombinim mes artit figurativ dhe vlerės sė vetė kėtij objekti tė veēantė?
Ka qenė njė ide qė unė sigurisht e kam mbėshtetur pėr ekspozimin e pikturave nė kėtė galeri tė gurtė, por ėshtė dashur njė ndėrhyrje qė tė vihet vėrtetė nė funksion tė punimeve dhe artdashėsve. Tė 60 pikturat qė unė kam prezantuar nė kėtė ekspozitė, mbartin botėn reale tė ditėve tė sotme, por nuk mund tė lihet mėnjanė edhe dėshira e njerėzve, pasioni i tyre pėr artin si dhe padyshim dhe natyrėn e qetė. Pra, dua tė them se veēantia qėndron nė konceptimin artistik tė tė gjitha punimeve tė krijuara pėr tu ardhur mė pranė njerėzve.
Ēfarė periudhe pėrfshijnė kėto vepra qė ndodhen nė ekspozim?
Teknika qė kam pėrdorur ka qenė nė vaj, duke pėrjashtuar ato tė tjerat. Kjo sepse ėshtė mė artistike dhe pranė realitetit. Punimet i pėrkasin njė periudhe trevjeēare dhe ato janė punuar nė njė intensitet tė shpejtė, po tė merren parasysh edhe periudhat e pushimit vjetor. Nė fund tė fundit ėshtė publiku ai qė i vlerėson ato.
