Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga 
Shqiptarėt, i pėrkthyer nga origjinali nė gjuhėn frėnge nga Ferdi Tirana, ėshtė njė lloj apologjie qė mendimtari shqiptar i bėn bashkėkombėsve tė vet, nė njė kohė tė trazuar.
I njohur si polemist, si njeri qė nuk tutej tė pėrballej me kėdo, tė thoshte hapur mendimin e tij, nė vitin 1919, nė Lozanė, njė nga intelektualėt mė tė shquar tė Shqipėrisė sė fillim shekullit XX, ulet tė shkruajė pėr cilėsitė e shqiptarėve. Shqiptarėt (Les albanais dans leur pays et ą letranger) titullohet vepra e Mithat Frashėrit (Lumo Skėndo), e cila vjen nė shqip si pjesė e koleksionit Memorie tė shtėpisė botuese Zenit. Shqiptarėt, i pėrkthyer nga origjinali nė gjuhėn frėnge nga Ferdi Tirana, ėshtė njė lloj apologjie qė mendimtari shqiptar i bėn bashkėkombėsve tė vet, nė njė kohė tė trazuar. Vende-vende mund tė duket patetik, por kjo pėr njė kauzė tė drejtė. Ėshtė viti 1919, Shqipėria ka kaluar kohėra tė turbullta nė dy dekadat e para tė shek. XX, copėtime territoriale, ndėrrime qeverish, princėr tė dėshtuar, luftėra ballkanike e botėrore. Dhe Frashėri merr pėrsipėr tu tregojė tė gjithė atyre qė shqiptarėt i quanin barbarė, tė egėr, etj, se kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Dhe kėtė e bėn jo thjesht duke u bazuar nė mendimin e tij personal, por duke cituar studiues, historianė, udhėtarė tė huaj, qė kanė kaluar nė Shqipėri, apo kanė shkruar pėr tė. Libri paraprihet nga njė parathėnie tė Eugene Pittard, i cili e vlerėson shumė kėrkesėn qė Frashėri i bėri aso kohe pėr tė shkruar disa reshta pėr librin e tij. Nė kėtė libėr tė shkurtėr Frashėri mundohet tė vėrė nė dukje cilėsitė mė tė mira tė shqiptarėve, si nderi, sqima, solidariteti, etj, por nuk ka sesi tė mos ngrenė krye edhe prapambetja, mentaliteti mesjetar, etj. Mithat Frashėri na kujton edhe ca tradita tė mira, qė nė kohėrat moderne kanė filluar tė zbehen.
