BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Martesat: Femrat ėndėrrojnė gjithmonė e mė pak fustanin e bardhė!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje Martesat: Femrat ėndėrrojnė gjithmonė e mė pak fustanin e bardhė!

    Mesazh nga LePuRuShJa 22/2/2010, 17:06

    Martesat: Femrat ėndėrrojnė gjithmonė e mė pak fustanin e bardhė! Images

    Tė martohesh sot nuk tė bind. Nėse ke njė punė tė mirė, njė shtėpi, je e lirė dhe e lumtur, nuk ke pse tw pretendosh pėr njė mashkull nė krahė. Pyetja qė sot shumė femra i bėjnė vetes ėshtė: A ia vlen tė martohesh? “Ja se ē’u ndodh grave pasi martohen. Shumica ndryshojnė tėrėsisht mėnyrėn e jetesės, punėn, madje edhe sjelljen”, tregon shkrimtarja Elisabeth Gilbert nė librin e saj bestseller “Eat, Pray, Love”.

    Sipas pėrfundimit tė saj, martesa sot ėshtė mė me leverdi pėr meshkujt se sa pėr femrat. Pėr meshkujt e martuar studimet kanė treguar se jetojnė mė gjatė se beqarėt, grumbullojnė mė shumė pasuri, janė mė tė kėnaqur se beqarėt, u rezistojnė alkoolit dhe drogave, vuajnė mė pak nga depresioni. Pėr sa u pėrket femrave, avantazhet janė thuajse inekzistente: gratė martohen pėr dashuri, duke menduar se do tė jenė mė tė lumtura. Pėr mė tepėr vuajnė mė shumė nga ankthi se sa simotrat e tyre beqare. Kanė mė pak sukses nė punė dhe nivele stresi shumė mė tė larta se tė pamartuarat. Pėr mė tepėr rrezikojnė tė vdesin tė vetmuara, pėr shkak tė stilit tė jetės. Shkrimtarja Gilbert e cilėson si “marriage benefit imbalance”, ēekuilibri i avantazheve martesore: gratė humbasin mundėsitė, burrat fitojnė lotari. Njė logjikė e papranueshme pėr vajzat e arsimuara, autonome, tė mėsuara qė ia dalin vetė pėr gjithēka dhe tė kenė nė dorė frenat e jetės sė tyre seksuale. “Dikur gratė martoheshin pėr t’u larguar nga babi, pėr tė arritur prestigj dhe pėr t’u pėrmirėsuar ekonomikisht. Tė tria kėto elemente sot nuk ekzistojnė mė. Tė martohesh nuk tė sjell ndonjė leverdi tė madhe.

    Sot nuk ka femra Hirushe qė mezi presin princin e kaltėr. Femrat gjenden nė njė pozicion tė leverdisshėm. Ka nga ato qė martohen vetėm me ata meshkuj qė i shtyjnė drejt aspiratave pėr tė ecur sa mė lart, nė tė kundėrt nuk ngurrojnė dy herė pėr tė kėrkuar divorcin”, tregojnė psikologėt. Nė vendet e Europės jo vetėm numri i ndarjeve dhe divorceve sa vjen e rritet, por edhe shifra e atyre qė vendosin tė ndahen pas njė periudhe tė shkurtėr sė bashku po rritet me shpejtėsi. Nė Itali, nė 1000 martesa 272 pėrfundojnė nė ndarje dhe vetėm 151 nė divorce. Ndarja nuk njeh moshė dhe meqė martesat po shtyhen gjithmonė e pėr mė vonė edhe tė divorcuarit janė kryesisht mė tė moshuar. Nė SHBA situata ėshtė akoma mė dramatike: 85 pėr qind e ēifteve nėn 25 vjeē divorcohen. “Kush dalin mė tė fituar nga martesa? Meshkujt natyrisht”, thotė shkrimtarja. “Deri tani nuk ka pasur negociata pėr rolet e femrave dhe meshkujve. Pas martese punėt e shtėpisė iu atribuohen femrave. edhe sikur tė dy tė jenė tė punėsuar femrat i kushtojnė mė shumė kohė familjes”.

    Kėshtu, nė Itali gratė i kushtojnė kujdesit pėr shtėpinė 5 orė e 20 minuta nė ditė, shifra mė e lartė nė Bashkimin Europian, ndėrsa meshkujt 1 orė e 35 minuta; francezet 4 orė, ndėrsa francezėt 2 orė e 22 minuta; nė Gjermani 4 orė e 11 minuta, kundrejt 2 orė e 21 minuta. Ndėrsa nė Suedi, vendi me ekuilibrin mė tė madh mes sekseve, gratė i pėrkushtohen familjes pėr 3 orė e 43 minuta nė ditė, ndėrsa meshkujt pėr 2 orė e 23 minuta. Me pak fjalė, barazia duket shumė larg, sidomos pėr gratė e martuara. “Le tė nisemi nga fakti se gratė pėr njė karrierė tė njėjtė me burrat kanė tė ardhura mė tė ulėta dhe hasin vėshtirėsi mė shumė pėr t’i arritur gjėrat. Vetėm kur je e varur ekonomikisht nga burri martesa mund tė bėhet e domosdoshme, nė raste tė tjera jo. Pėr mė tepėr kur vjen edhe nė jetė njė fėmijė, nė fillim jeta e tyre vėshtirėsohet shumė. Burrat vazhdojnė jetėn e tyre si mė parė, ndėrsa gratė duhet tė lodhen dhe harxhojnė mė shumė kohė pėr t’u marrė me familjen dhe fėmijėt. “The Economist” tregon se nė SHBA gratė qė nuk kanė fėmijė fitojnė njėlloj sa burrat, tė tjerat shumė mė pak. Megjithatė, sipas statistikave nė Europė, rreth 78 pėr qind e grave e cilėson tė rėndėsishme praninė e njė burri nė jetėn e tyre, nga ato qė ėndėrrojnė martesėn vetėm 55.2 pėr qind thonė po. I ēuditshėm ėshtė fakti se ato qė janė mė tė arsimuara dhe me punė tė mira e kanė mė pak ėndėrr fustanin e bardhė.

    Traditat e harruara

    Kanė shumė tipare tė pėrbashkėta, por edhe veēori. Tė pėrbashkėta kanė fustanin e bardhė, qė nė epokėn viktoriane simbolizonte pastėrtinė dhe virgjėrinė, ēka do tė thotė se bardhėsia nuk mund tė pėrdoret nė martesat e dyta. Ceremonia nė kishė, ose nė bashki ndiqet nga njė banket, ku torta tradicionale dhe shampanja nuk mungojnė kurrė dhe gjithēka ēelet me kėrcimin e ēiftit. Nė fund, para largimit nusja hedh pas buqetėn dhe ai qė e kap e ka radhėn pėr t’u martuar. ēifti gjithmonė shkon nė tė ashtuquajturin maji i mjaltit, qė ėshtė edhe udhėtimi i parė si burrė e grua. Por, tani gjėrat kanė ndryshuar. Gjithmonė e mė pak fermave u intereson tė ndjekin kėto tradita. Ndoshta sepse e kanė kuptuar qė martesa nė fund tė fundit u leverdis vetėm meshkujve.

      Similar topics

      -

      Ora ėshtė 14/11/2024, 18:25