Nė vėllimin e dhjetė do tė njohim Camajn pėrmes arkivit tė tij letrar, trashėgimi qė ne kemi pėr Camajn si kritik letrar, mendimet qė jep ai pėr zhvillimin e poezisė, prozės, sė letėrsisė shqipe nė pėrgjithėsi.
Plot dhjetė vėllime, ku pėrfshihet vepra letrare, studimore, madje edhe variante, tė cilat ai vetė i kish lėnė mėnjanė, si jo shumė tė denja. Mbushen 85 vjet qė nga lindja e poetit dhe albanologut, Martin Camaj. Njė vit jubilar, i cili do tė pėrkujtohet pėrmes aktivitetesh nė Universitetin e Mynihut, ku ai themeloi degėn e Albanologjisė. Drejtuesi i Degės sė Albanologjisė nė Universitetin e Mynihut, prof.dr. Bardhyl Demiraj, thotė se tashmė pėrgatitjet kanė nisur pėr tė festuar kėtė vit. Dhe nuk bėhet fjalė thjesht dhe vetėm pėr konferenca shkencore, por pėr botime veprash, tė cilat janė njė trashėgimi e pashlyeshme e letėrsisė shqipe. Kemi nė plan dy projekte, njėri prej tė cilėve ėshtė i pėrfunduar.
Bėhet fjalė pėr njė vėllim pėrkujtimor, nė tė cilin shkruajnė studiues tė disa fushave, jo vetėm letrarė, por edhe gjuhėtarė, etnologė e historianė tė kombėsive tė ndryshme, qė na bashkon ne albanologėt. Jemi 33 albanologė ndėr mė tė njohurit nė Evropė dhe nė SHBA, qė marrin pjesė nė kėtė vėllim me njė kontribut qė ia pėrkushtojnė kėtij personaliteti tė ekzilit dikur politik, pastaj kulturor, shqiptar nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar. Nuk janė kontribute qė kanė tė bėjnė me atė ēka personi Camaj i ka dhėnė letėrsisė, gjuhėsisė, apo kulturės shqiptare nė pėrgjithėsi, pasi kėtė nuk do ta donte as vetė Camaj, po tė ishte gjallė, por ėshtė njė punim qė i kushtohet emrit tė tij, ku secili specialist trajton njė nga fushat e caktuara nga aktiviteti i vet shkencor, tregon Demiraj. Sipas pasardhėsit tė Camajt, bėhet fjalė pėr njė punim qė i ka kaluar 600 faqet dhe botohet nė shtėpinė mė tė njohur botuese nė Gjermani, vetė Camaj, gjuhėtar dhe dialektolog i ka botuar studimet e veta shkencore.
Plot dhjetė vėllime, ku pėrfshihet vepra letrare, studimore, madje edhe variante, tė cilat ai vetė i kish lėnė mėnjanė, si jo shumė tė denja. Mbushen 85 vjet qė nga lindja e poetit dhe albanologut, Martin Camaj. Njė vit jubilar, i cili do tė pėrkujtohet pėrmes aktivitetesh nė Universitetin e Mynihut, ku ai themeloi degėn e Albanologjisė. Drejtuesi i Degės sė Albanologjisė nė Universitetin e Mynihut, prof.dr. Bardhyl Demiraj, thotė se tashmė pėrgatitjet kanė nisur pėr tė festuar kėtė vit. Dhe nuk bėhet fjalė thjesht dhe vetėm pėr konferenca shkencore, por pėr botime veprash, tė cilat janė njė trashėgimi e pashlyeshme e letėrsisė shqipe. Kemi nė plan dy projekte, njėri prej tė cilėve ėshtė i pėrfunduar.
Bėhet fjalė pėr njė vėllim pėrkujtimor, nė tė cilin shkruajnė studiues tė disa fushave, jo vetėm letrarė, por edhe gjuhėtarė, etnologė e historianė tė kombėsive tė ndryshme, qė na bashkon ne albanologėt. Jemi 33 albanologė ndėr mė tė njohurit nė Evropė dhe nė SHBA, qė marrin pjesė nė kėtė vėllim me njė kontribut qė ia pėrkushtojnė kėtij personaliteti tė ekzilit dikur politik, pastaj kulturor, shqiptar nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar. Nuk janė kontribute qė kanė tė bėjnė me atė ēka personi Camaj i ka dhėnė letėrsisė, gjuhėsisė, apo kulturės shqiptare nė pėrgjithėsi, pasi kėtė nuk do ta donte as vetė Camaj, po tė ishte gjallė, por ėshtė njė punim qė i kushtohet emrit tė tij, ku secili specialist trajton njė nga fushat e caktuara nga aktiviteti i vet shkencor, tregon Demiraj. Sipas pasardhėsit tė Camajt, bėhet fjalė pėr njė punim qė i ka kaluar 600 faqet dhe botohet nė shtėpinė mė tė njohur botuese nė Gjermani, vetė Camaj, gjuhėtar dhe dialektolog i ka botuar studimet e veta shkencore.