Vinca
Vargut tė poeteshave shqiptare tė kohės sonė po i shtohen
nga dita nė ditė emra tė rinj. Suzana Zisi, ėshtė pa dyshim njė nga kėta emra.
Pas botimit tė librit tė saj tė parė, E bardha ėshtė pak (2004), Suzana del para
lexuesve me librin e saj tė dytė Imazhet kanė ftohtė, qė e shpalos nė mėnyrė
akoma mė tė plotė e mė tė nuancuar botėn e saj poetike. Shikuar nga pikėpamja e
qėndrimit qė mban ndaj jetės, njeriut dhe vetes poezia e Suzana Zisit do tė mund
tė karakterizohej si poezi e peziazhit shpirtėror.
Shpalimi i
botės komplekse shpirtėrore tė njeriut, tė femrės nė veēanti, depėrtimi nė
labirintin e dėshirave, ėndrrave, shpresave, dilemave dhe shqetėsimeve tė
subjektit lirik, ėshtė njė veēori e pėrgjithshme e kėsaj poezie. Ky pozicion, sa
soditės, aq edhe refleksiv, e pėrcakton nė masė tė madhe edhe strukturėn ritmike
dhe figurative tė kėsaj poezie.
I pėrbėrė nga rreth njėqind
poezi, vėllimi poetik Imazhet kanė ftohtė ndahet nė tre cikle: Ėndrra nė pjatėn
e mungesės
, Lulevjeshte dhe Metafora e diellit. Edhe pse nga pikėpamja e
ligjėrimit poetik libri ka njė unitet tė theksuar artistik, megjithatė bie nė sy
fakti se derisa nė ciklin e parė mbizotėrojnė motivet qė lidhen me dehumanizimin
dhe tjetėrsimin e njeriut nė kohėn tonė (peziazhi urban, imazhet gri, ftohtėsia
dhe mungesa sugjerojnė pikėrisht kėtė emocion), nė dy ciklet e tjera ndeshim njė
atmosferė disi mė tė butė e mė subtile, pra kemi tė bėjmė me njė lirikė tipike
femėrore, nocion ky qė nė kėtė rast nuk ka kurrfarė konotacionesh negative.
Pėrkundrazi. Imazhet e rėnda e dramatike tė ciklit tė parė, ku poetesha i
referohet shpesh mitologjisė antike e biblike (Adami, Eva, Zoti, djalli,
Krishti, Zeusi, Pandora, Prometeu, Narcisi, Dionisi etj.), por edhe realitetit
bashkėkohor, e ku nuk mungojė herė-herė as vizionet apokaliptike, zėvendėsohen
nė dy ciklet vijuese nga njė ndjeshmėri mė e butė lirike e intime, ku figura
qendrore dalin lulevjeshta dhe dielli, qė shfaqen qė nė titujt e cikleve.
Dashuria ėshtė njė lajtmotiv i poezisė sė Suzana Zisit. Kėtė
ndjenjė kaq tė thellė dhe motiv tė lashtė poetik autorja e kėtij libri arrin ta
trajtojė me njė ndjeshmėri tė hollė lirike e shprehje moderne poetike. Nė disa
nga vjershat mė tė bukura tė librit, ēfarė janė, fjala vjen, Nė ėndrrėn time,
Fillim-fundi im, Pėshpėrimė etj. ndjenja e dashurisė merr pėrmasa kozmike. Nė
lojėn magjike tė dashurisė hyjnė: dielli, qielli, yjet, retė, shiu
Ėshtė njė
valle, qė ta kujton pak a shumė vallen eterike lasgushiane, por e luajtur
ndryshe, me mjete tė tjera e tingėllim tė ri dhe nė tjetėr kohė gjithsesi.
Suzana Zisi ėshtė krijuese qė e zotėron mirė ritmin, figurėn,
fjalėn, rimėn dhe ngjyrimin stilistik, predispozitė kjo pa tė cilėn askush
sėshtė bėrė poet nė kėtė botė. Ėshtė pėr tu pėrshėndetur gjithashtu fakti qė
elementet fundamentale tė poezisė (rimėn, ritmin, metaforėn etj.) ajo i vė nė
shėrbim tė mendimit poetik. Fjala dhe ideja nė vargun e saj janė nė harmoni tė
plotė.
Unė jam pėshpėrimė,
e stinės sė ndezur.
Dehem duke
pirė, honeve tė trillit
Ndėrsa ti i ndrojtur
i derdh
lulevjeshte,
Kupės sė praruar me mushtin e pyllit
thuhet nė
vjershėn Musht i lulevjeshtės, ndėrsa vjersha Vjeshtė
Mėngjes hapet e mbyllet
me vargjet:
Vjeshtė
Mėngjes
Pi tė trishtėn mjegull, nė
vend tė kafesė
.
Muza poetike e Suzana Zisit ndėrton mure
marrėzie. Absurdi dhe rebelimi nuk janė tė panjohura pėr tė, por nė aurėn e saj
mbizotėrojnė dashuria dhe humanizmi. Poeti, sipas Suzanės, i ngjan njė zogu
fantastik qė ēukit simbole dhe ftillon metafora, duke mbėshtjellė gjithēka
me rima e asociacione.
Zogjtė e malit ēukisin
simbole,
Metaforat, ftillohen deteve me shkumė,
Tkurren vargjet,
shkretėtirave tė heshtjes,
Jam unė...
Tė mbėshtjell me rima dhe
asosiacione.
Tretem
e detit shkumė,
e qiellit, re
Ashtu e
pėrgjakur, nderem mbi lėkurėn tėnde,
Dhe duke pėshpėritur: Je imi
Diell
Fle
Njė nga poezitė e librit nė fjalė titullohet Ty
qė po mė lexon tani
Ėshtė e qartė se poetesha jonė, si ēdo krijues tjetėr,
dėshiron tė komunikojė me lexuesin e saj hipotetik, me atė tė cilit ia dedikon
vargjet e saj dhe ia detyron frymėzimin. Me ēiltėrsi e modesti autorja shpreh
dėshirėn e saj qė tė krijojė njė varg qė shpirtin ta ngroh, me njė ritėm qė
ti ngjajė lėkundjes sė valėve; njė varg qė tė pėrēojė dritė nė shpirtin e
njeriut e tė gdhendė njė varkėzė me emrin fjalė, pėr tė
pėrfunduar:
Dhe ti,
i ulur brenda saj,
Nėse do ndihesh i
gėzuar,
Ėmbėl do mė pėshpėrisėsh:
Ėshtė shpirti yt, duhet
lexuar
.