Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Kjo do tė thotė se njeriu zotėron aftėsinė pėr tė transmetuar mesazhe qė behėn tė kuptueshme jo vetėm nėpėrmes pėrdorimit tė fjalėvė dhe tė zėrit qė janė dy veglat kryesore pėr komunikimin, por edhe duke pėrdorur lėvizje te fytyrės apo trupit tė tij ose akoma duke pėrdorur edhe shqisa, si pėr shembull nuhatjen, dėgjimin etj. Fytyra dhe sytė tonė shpesh herė pasqyrojnė ndjenjat tona, frikėn, gėzimin, surprizėn, tė vėrtetėn dhe gėnjeshtrėn.
Njė mesazh ose njė informacion, pėr ta transmetuar zakonisht pėrdorim tre vegla ashtu sikur thamė edhe mė parė. Fjalėt, zėrin dhe lėvizjet. Lėvizjet pėrbėjnė 55% tė transmetimit tė mesazhit nė kuadrin e komunikimit, fjalėt 7 % dhe 38 % tjetėr jepet nga pėrdorimi i zėrit. Sipas kėrkimeve zyrtare psikologjike, cdonjėra nga veglat e mėsipėrme qė sapo thamė i korrespondon njėrės nga 3 sferat apo 3 botėt qė Platoni kishte folur 2.600 vite mė parė, tė cilat janė:
BOTA MENDORE--------FJALĖT
BOTA PSIKIKE--------ZĖRI
BOTA TRUPORE--------LĖVIZJET
Gjuha e Trupit duket se njihej qė nga vitet e lashta. Nė Greqinė e lashtė filozofėt dhe sofistėt fshihnin duart e tyre poshtė tibanit (veshjes) sepse besonin se lėvizjet e duarve nė njė bisedė apo nė njė leksion shprehnin mungesėn e aftėsisė retorike, apo argumentash ndėrsa populli i thjeshtė me sa duket, pėrdorte nė mėnyrė tė theksuar duart, ashtu sikurse edhe sot. Ky opinion bazohej , se sa mė shumė tė pėrdorim dhe tė lėvizim trupin tonė si njė mėnyrė shprehjeje, aq mė i varfėr ėshtė fjalori yne retorik.
Njeriu kur lindi nuk dinte tė fliste, atėhere i vetmi mjet komunikimi i tij ishte trupi i tij. Duke u rritur dhe duke mėsuar tė flasė kjo nevojė fillestare kufizohet, meqėnėse me anė tė fjalėvė mund tė shprehet me qartė dhe saktėsisht. Por nuk mund tė themi se Gjuha e Trupit do tė zhduket meqėnėse nuk mund ta eliminojmė pasi ndodhet e rrėnjosur thellė nė subkoshiencėn tonė.
Njeriu i nxitur nga subkoshienca e tij e pėrdor trupin shpesh herė, sidomos gjymtyrėt e tij, pėr tė treguar gjendjen e tij sentimentale. Pėr shembull kur njeriu ndjen kėrcėnim kryqėzon duart e tij, ose kur ndjehet i lodhur, kerrus shpinėn. Por pėrtej ngarkimit sentimental, trupi ynė mund tė bėhet objekt vėzhgimi pėr dikė qė ėshtė njohės i kėsaj gjuhe dhe tė zbulojė mė tepėr anė tė fshehta tė karakterit tonė. Mund tė zbulojmė shumė gjėra mbi karakterin tonė gjatė veprimeve tona dhe sidomos kur vallėzojmė.
Njė pikė tjetėr shprehėse ( nėse jo mė shprehėsja) gjithashtu qė dėrgon shenja, ėshtė koka dhe sidomos fytyra. Me kėtė logjikė mund tė merremi pastėr dhe vetėm me shprehjet e ndryshme tė fytyrės, dhe mund tė konkludojmė nė konkluzione tė ngjashme. Pra mund ta konsiderojmė si njė mikrotrup qė nėpėrmes drithėrimave muskulore tė tij , ne arrijmė tė kuptojmė gėzimin, hidhėrimin, qetėsinė, frikėn, surprizėn nė krahasim me tė gjithė trupin tjetėr, pasi kur flasim me dikė , pjesa qė do pėrqėndrohemi mė tepėr ėshtė fytyra e tij pėr tė ckoduar ato qė na thotė, se sa nė tė gjithė pjesėt tjera tė trupit.Por kjo ėshtė edhe njė kurth pėr vetė bashkėfolesin i cili mund tė ketė stėrvitur muskujt e fytyrės sė tij, ndėrsa i gjithė trupi i tij e pėrgėnjeshtron. Gjuha e Trupit tejkaloi shpejt kuadrin e kėrkimeve shkencore , dhe gjeti zbatime tė stėrmėdha nė marketingun bashkėkohor, nė politikė, reklamė dhe nė sociologji.
Por leximi qė mund ti bėjė dikush mendimeve tė tij , nėpėrmes njė ushtrimi mbi vėzhgimin e gjuhės sė trupit , nuk ėshtė vetėm dicka interesante por arrin dhe tė bėhet edhe e frikshme. Sepse tregon nivelin qė ne si njerėz tė thjeshtė mund tė bėhemi marrės dhe tė mos arrijmė tė balancojmė mijra mesazhe jo verbale qė marrim pėr cdo ditė nga njerėz ekspertė qė mundohen tė na imponojnė mendimet e tyre, artikujt e tyre, nėpėrmes reklamave, Medias, kinemasė dhe shumė mėnyrave tė tjera.
Por shumė njerėz mund tė pyesin veten , nėse shenjat jo verbale i kemi qė nė lindje apo i kemi pėrvetsuar , janė trashėgimtare apo u arritėn me ndonje mėnyrė tjetėr?
Ėshtė kryer njė hetim studjim nga njė skuadėr shkencėtarėsh duke pėrdorur njė shumė tė madhe tė dhėnash tė mbledhura nga vėzhgimi i njerėzve tė shurdhėr ose tė verbėr tė cilėt nuk do tė mund ti kishin mėsuar kėto shenja nėpėrmes njė kanali dėgjues apo shikues, dhe gjithashtu nga vėzhgimi i gjesteve tė popujve tė ndryshėm dhe qytetėrimeve tė ndryshme, por edhe nga studjimi i tė afėrmėve mė tė ngushtė tė njeriut sic janė majmunėt. Rezultatet e kėtij hetimi treguan se disa gjeste janė tė fituara mė vonė dhe disa tė tjera i kemi qė nga lindja.
Gjithashtu shkencėtari gjerman Eibesfeldt zbuloi se shprehjet e buzėqeshura tė fėmijėve qė sapo lindin tė shurdhėr apo tė verbėr ndodhin pa u mesuar apo imituar, pra janė tė pėrvetėsuara. Shumė shkencėtarė tė tjere mbėshtetėn mendimin e Darvinit, pėrsa u pėrket shprehjeve tė lindura kur ata studjuan shprehjet e fytyrės sė individėve nga pesė qytetėrime tė ndryshėm. Dhe kėshtu arritėn ne konkluzionin se pėrsa u pėrket emocioneve bazore tė individėve, mėnyra e shprehjes ėshtė e njėjtė.
Pėr shembull kur kryqėzojmė duart tona , vėmė tė djahtėn apo tė majtėn poshtė? Shumica e njerėzve nuk mund tė pėrgjigjet saktė nėse nuk e provon pėrsėri. Gjė qė do tė thotė se ėshtė njė veti qė e kemi nga natyra. Gjithashtu krijohet njė pyetje mė tepėr, nėse lėvizjet tona janė veti tė zotėruara nga qytetėrimi nė tė cilin jemi rritur, apo jane nga natyra apo na janė bėrė ves? Pėr shembull kur njė njeri parakalon nje femėr tė bukur nė njė rrugė tė mbushur me njerėz, zakonisht ai kthen kokėn pas duke e parė pėrsėri atė, ndėrsa femra kthehet nga ana tjetėr. Ndoshta e bėn nė mėnyrė instiktive pėr tė mbrojtur trupin e saj, apo ndoshta i ėshtė bėrė ves duke parė femrat e tjera.
Ashtu sikurse dhe thamė mė lart, disa gjeste apo pozicione nė qytetėrime tė ndryshme mund tė jenė tė pėrbashkėta dhe tė tjera jo, me pasojė tė keqkuptohen nga popujt respektivė. Pėr shembull shprehjet e pėrbashkėta janė: Kur njerėzit janė tė lumtur qeshin, kur janė tė mėrzitur ose tė nxehur janė tė ngrysėt. Ulja e kokės do tė thotė po, e kundėrta jo. Njė fėmijė kthen kokėn anash ose nga ana tjetėr kur tė ketė mbaruar ushqimin, sikurse nėse pi nga e ėma ose jo.
Ngritja e supeve gjithashtu ėshtė njė shembull i mirė i shprehjes botėrore qė pėrdoret ateherė kur individi nuk e di ose nuk kupton se pėr cfarė po i flasin. Por lėvizjet dhe gjestes ndryshojnė nga qytetėrimi nė qytetėrim. Ėshtė i njohur shembulli me dy gishta ose V , apo edhe gjesti ok qė bejmė me duke rrumbullakosur gishtat. Gjesti ok ėshtė pėrhapur nė tė gjitha vėndet anglishtfolėse, por gjithashtu edhe nė Europė dhe nė Azi nė disa vėnde mund tė ketė njė kuptim krejt tjetėr. Pėr shembull ne Francė ky gjest nėnkupton zero ose asgjė, nė Japoni nėnkupotn para, dhe nė disa vende tė mesdheut zakonisht nėnkupton vrimė, qė ėshtė mėnyra qė i drejtohen njė mashkulli qė ėshtė homoseksual.
Njė gjest tjetėr gjithashtu i njohur ėshtė edhe ai i ngritjes sė gishtit tė madh tė dorės nė SHBA, Australi dhe nė Bretani, gjest i cili ka 3 kuptime: Pėrdoret si shenjė pėr autostop, si shenjė pėr ok gjithcka nė rregull, dhe gjithashtu pėrdoret si sharje.
Gjithashtu nė Itali pėrdorin gishtin e madh si numrin njė dhe gishtin tregues si dyshin, ndėrsa nė Amerikė dhe nė Angli pėrdorin gishtin tregues pėr njėshin dhe tė mesmin pėr dyshin. Shenja me dy gishtat V, qė folėm mė lart, nė Bretaninė e Madhe dhe nė Australi ėshtė sharje. Ndėrsa Corcill e imponoi gjatė luftės sė dytė botėrore si njė shenjė fitoreje por me dorėn e drejtuar nga jashtė, ndėrsa sharja e ka dorėn e drejtuar nga ai qė e bėn.
