Fizika bėrthamore apo Fizika nuklerare ėshtė pjesa e fizikes e cila merret me fizikėn e madhėsive tė imta atomike.
Bekeri nė vitin 1896 duke punuar me kriprat e uranit zbuloi qė emetojnė
grimcaapo rrezatim, i cili vepron nė pllakėn fotografike.
Maria dhe Pjer Kiri duke bėrė eksperimente treguan se me
radioaktivitet nuk karakterizohet vetėm urani, por veti radioktive kanė
edhe toriumi dhe komponimet e tij. Radioaktiviteti natyror vėrehet tek
elementet e rėnda qė kanė bėrtham jo stabile, por kjo dukuri ėshtė
vėrejtur edhe tek elementet e lehta.
Radioaktiviteti ėshtė proces spontan i zbėrthimit ose
dezintegrimit tė bėrthamave atomike. Si pasojė e zbėrthimit tė tillė
elementi kalon nė njė element tjetėr me atė rast emiton grimva alfa,
beta ose gama
Bekeri nė vitin 1896 duke punuar me kriprat e uranit zbuloi qė emetojnė
grimcaapo rrezatim, i cili vepron nė pllakėn fotografike.
Maria dhe Pjer Kiri duke bėrė eksperimente treguan se me
radioaktivitet nuk karakterizohet vetėm urani, por veti radioktive kanė
edhe toriumi dhe komponimet e tij. Radioaktiviteti natyror vėrehet tek
elementet e rėnda qė kanė bėrtham jo stabile, por kjo dukuri ėshtė
vėrejtur edhe tek elementet e lehta.
Radioaktiviteti ėshtė proces spontan i zbėrthimit ose
dezintegrimit tė bėrthamave atomike. Si pasojė e zbėrthimit tė tillė
elementi kalon nė njė element tjetėr me atė rast emiton grimva alfa,
beta ose gama