Pjesėmarrėsit nė studim tė cilėt kanė pasur terapi telefonuese, vazhdimisht gjatė gjithė vitit, si plotėsim i mjekimit standard, kanė treguar pėrmirėsime mė tė mėdha nė simptomat e depresionit se sa ata tė cilėt kanė marrė vetėm mjekim standard pa terapi telefonuese. Kėto pėrmirėsime kanė zgjatur sė paku edhe gjashtė muaj pas seancės sė fundit me terapi telefonuese.
Sipas studimeve tė reja, marrja e kėshillave mbi depresionin pėrmes telefonatave (me psikologė) mund tė ketė rezultate tė dukshme. Studimet kanė pėrfshirė 393 tė moshuar me depresion mesatar tė cilėt sapo kanė filluar tė pėrdorin antidepresiv. Pjesėmarrėsit nė studim tė cilėt kanė pasur terapi telefonuese, vazhdimisht gjatė gjithė vitit, si plotėsim i mjekimit standard, kanė treguar pėrmirėsime mė tė mėdha nė simptomat e depresionit se sa ata tė cilėt kanė marrė vetėm mjekim standard pa terapi telefonuese. Kėto pėrmirėsime kanė zgjatur sė paku edhe gjashtė muaj pas seancės sė fundit me terapi telefonuese. Tė arriturat u botuan nė Gazetėn e Psikologjisė Konsultuese dhe Klinike.
Detajet e studimit
Studimi pėrfshiu pacientė depresiv tė njė Organizate Shėndetėsore nga Seatlle (SHBA), tė cilėt ishin tė njė moshe rreth 44 vjeēare, nė mesatare, dhe shumica gra. Pacientėt u ndanė nė dy grupe. Njė grup tė cilėt pranuar terapi telefonuese gjatė njė viti, si shtesė e mjekimit standard. Grupi tjetėr ka pranuar mjekim standard tė depresionit pa terapi telefonuese. Pacientėt nė grupit e terapisė telefonuese ndiqnin 10-12 seanca tė terapisė behavioriste (lidhur me sjelljen) gjatė kursit nga konsultues psikologė tė trajnuar veēanėrisht pėr kėto raste. Pacientėt dhe kėshilltarėt kurrė nuk janė takuar personalisht. Kėshilltarėt kanė telefonuar pacientėt pėr tė kryer detyrat e caktuara sipas terapisė. Personat e tė dy grupeve nė fund u lejuan tė kishin takime personale kėshilluese mes veti, por shumė pak e bėnė kėtė.
Seancat me terapi telefonuese mbi depresionin
Kėto seanca telefonuese u rregulluan ashtu qė tė ndihmonin pacientėt tė flaknin mendimet negative, tė kultivojnė aktivitete tė kėndshme, shpėrblyese dhe tė kontrollojnė simptomat e depresionit. Hulumtuesit, intervistuan tė gjithė pacientėt e tė dy grupeve nė mėnyrė periodike gjatė gjithė periudhės (njė vit e gjysmė) pėr tė gjykuar rreth simptomave tė tyre depresive. Periudha e studimit pėrfundoi gjashtė muaj pas mbarimit seancės me mjekim telefonues. Nė fund tė kėsaj periudhe pacientėt nė grupin qė zhvillonin edhe terapi telefonuese kishin pėrmirėsime mė tė mėdha nė simptomat e tyre tė depresionit, krahasuar me ato nė grupin qė mjekohej vetėm me terapi standarde. Kėto tė arritura treguan njė pėrmirėsim shumė mė tė lartė afat shkurtėr tė simptomave tė depresionit me anė tė terapisė telefonuese.
Pėrmirėsimet
Ne ishim tė befasuar sa mirė ruheshin efektet pozitive me kalimin e kohės, ka thėnė njė psikolog, pjesė e grupit hulumtues. Pacientėt me terapi telefonuese ishin mė pak tė prirė tė pėrdorin antidepresiv. Por, kjo nuk e shpjegon gjithė pėrmirėsimin. Studimi nuk tregon se cilat aspekte tė seancave telefonuese ishin mė tė suksesshme. Studiuesit nuk e sugjerojnė terapinė telefonuese si zėvendėsim pėr terapinė tjetėr depresive, por plotėsimi i saj me telefonata mund tė ndihmojė shumicėn e pacientėve tė arrijnė pėrmirėsime mė tė mėdha dhe mė tė shpejta, e veēanėrisht pacientėt qė nuk shkojnė nė konsultime personale me psikolog.
Pjesėmarrėsit nė studim tė cilėt kanė pasur terapi telefonuese, vazhdimisht gjatė gjithė vitit, si plotėsim i mjekimit standard, kanė treguar pėrmirėsime mė tė mėdha nė simptomat e depresionit se sa ata tė cilėt kanė marrė vetėm mjekim standard pa terapi telefonuese. Kėto pėrmirėsime kanė zgjatur sė paku edhe gjashtė muaj pas seancės sė fundit me terapi telefonuese.