BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Lojėrat, burim i masakrave

    Albatros
    Albatros
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Francė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Male
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 12/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 19030
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 37314
    <b>Votat</b> Votat : 106
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : Nuk eshte e rendesishme te thuash ate qe mendon . Por te mendosh mire ate qe thua.

    Buzqeshje Lojėrat, burim i masakrave

    Mesazh nga Albatros 30/3/2009, 19:54

    Lojėrat, burim i masakrave Farcry


    Ngjarja qė ndodhi para njė jave nė Gjermani me njė nxėnės tė shkollės sė mesme, i cili u kthye nė vrasės, tėrhoqi vėmendjen e gjithė opinionit botėror. Tim Kretschmer, njė maturant 17 vjeēarar, mori nė dorė njė pistoletė dhe arriti tė vrasė 16 njerėz. Perėndimi e pėrjetoi njė ngjarje tė pėrmasave tė tilla “ndoshta” pėr herė tė parė.

    I riu arriti tė kryejė ēdo lėvizje me njė profesionizėm tė vėrtetė. Ekspertėt, tė cilėt morėn nė analizė kėtė rast, arritėn nė kėtė pėrfundim: “Pas perdes sė masakrės qėndrojnė ‘lojėrat me shfaqje tė forta dhune’”. Adoleshenti gjerman i pati treguar, vetėm njė natė para masakrės, njė shoku ndikimin e lojėrave nė psikologjinė e tij. “Mos bėj denoncim nė polici, unė vetėm po luaj!, i ėshtė drejtuar i riu shokut tė tij. Ekspertėt deklarojnė se lojėrat me pėrmbajtje tė lartė dhune ishin shkaku i masakrės sė ndodhur nė Gjermani.

    Shumė prindėr, kudo, deklarojnė me njė vetėsiguri tė madhe se, “fėmija im ėshtė i pėrveēėm, nuk mund tė bėjė njė gjė tė tillė”, duke mos marrė fare nė konsideratė ato qė lėshojnė fėmijėt nga goja. Mė poshtė do tė paraqesim kėshillat e disa studiuesve, se ēfarė duhet tė kemi parasysh kur fėmijėt janė pėrpara kompjuterit.

    LOJĖRAT “FSHEHIN” VRASĖSIN E VĖRTETĖ

    “Pėrfundimisht jam mėrzitur nga jeta. Tė gjithė tallen me mua. Asnjėri nuk mė merr nė konsideratė. Un kėtu kam disa armė. Nesėr do tė shkoj nė shkollėn time tė vjetėr dhe do tė bėj njė ‘zgarė’ tė bukur. Ndoshta edhe mund tė shpėtoj. Mbaji veshėt hapur. Bernd, nesėr do ta marrin vesh kush jam unė. Mos e harroni emrin e vendit, Winnenen. Mos bėni denoncim nė polici, mos u frikėsoni, thjesht po luaj”.

    Kėto fjalė i pėrkasin tė riut 17 vjeēar, Tim Kretschmer, i cili njė javė mė parė vrau 16 vetė nė ish-shkollėn e tij. Kėto fjalė Tim ia tha shokut tė tij pėrpara masakrės, duke deklaruar se ishin vetėm lojė. Adoleshenti u vesh njėlloj si luftėtarėt, me tė cilėt ishte njohur nė lojėrat e pėrditshme tė tij. Nė fillim vendosi njė jelek kundraplumb, dhe lart tij veshi uniformėn ushtarake… I riu nuk harroi tė fuste nė xhepa edhe 259 plumba. Sepse, pėr tė, tė vrisje njerėz ishte njė lojė, dhe pėr ta luajtur atė ka disa rregulla. Tim Kretschmer shkoi nė ish-shkollėn e tij dhe filloi "lojėn".

    Nė fillim zgjodhi femrat, pasi ato ishin tallur mė shumė me tė, dhe pėr mė tepėr ai nuk shihte ndonjė rezistencė tė fortė nga ana e tyre. Nė “opecionin” e tij gjysmėorėsh ai arriti tė vriste 16 njerėz rreshtė. Pėr tė mbaruar me sukses lojėn, ai nuk duhej tė pėsonte asgjė pėr vete. Teksa po dilte nga shkolla pa policėt pėrballė. Tani pėr tė po fillonte loja e “vėrtetė”, sepse nė lojėrat e tij tė vrisje njė polic do tė thoshte tė ishe “hero”. I frikėsuar ai mori vendimin tė arratisej. Pasi u bind plotėsisht se do tė binte nė duart e policėve, vendosi tė vriste veten me armėn e vet, si njė “terrorist hero(!)”.

    Arsyeja kryesore e kėsaj masakre, ashtu siē e pėrmendin edhe ekspertėt, janė lojėrat e dhunshme, qė ndikuan thellė nė psikologjinė e adoleshentit gjerman. Ne e shtruam me hollėsi ngjarjen, pasi edhe vetė i riu ia pati parashtruar me hollėsi atė shokut tė tij, duke e quajtur atė thjesht njė lojė. Detajet, tė cilat u zbuluan pas masakrės, nxorėn nė dritė disa tė vėrteta, tė cilat ekspertėt i kanė paralajmėruar me kohė. Policia gjermane doli me pėrfundimin e prerė se pas masakrės qėndronin “lojėrat e dhunshme”. Tim Kretschmer, njė natė pėrpara masakrės, u zbulua gjithashtu se kishte luajtur deri nė mėngjes me Counter Strike dhe Cry Far 2.

    Ekspertėt shprehen se lojėrat e tipit, “vrit dhe kthehu mbrapa”, kanė aftėsinė pėr t’i kthyer fėmijėt nė makina vrasėse. Sadoqė paralajmėrimet e ekspertėve tė pėrsėriten, nėse nga kompjuterat nuk ē’instalohen kėto lloj lojėrash, askush nuk mund tė japė garancinė qė ato s’mund tė kthehen nė vrasėse tė vėrteta. Biles, nėse kėto nuk merren nė konsideratė atėherė mbesin nė ajėr. Nėse fėmijėt tuaj ndodhen nė njė situatė tė ngjashme, dhe ju deklaroni me vetėsiguri se njė gjė e tillė nuk mund tė ndodhė me ta, atėherė duhet tė thoni se: “Tim ishte njė fėmijė qė mėsonte, i urtė dhe i pafajshėm!”

    Lojėrat e dhunshme arrijnė tė depėrtojnė nė psikologjinė e njeriut

    “Njeriu, i cili bėhet rob i kėnaqėsive qė dhurojnė lojėrat e fundit teknologjike, qoftė i ri apo plak, nuk mund tė shpėtojė lehtė nga varėsia e tyre”, deklaron Prof. Dr. Adem Gynesh, pėrgjegjės i deparatmentit tė edukimit nė Universitetin Fatih, Stamboll. Kėto lloj lojėrash pėrgatisin njė psikologji tė ngjashme tek personat tė cilėt i ushtrojnė ato. Njeriu arrin tė lidhet psikologjikisht pa e vėnė re fare kėtė gjė.

    “Njė njeri, i cili ėshtė i lidhur ngushtė me lojėrat e dhunshme, edhe nė qoftė se i bie nė dorė njė armė dhe nuk vret, tek ai krijohet vetėdija se ka potencialin e mjaftueshėm pėr ta bėrė njė gjė tė tillė. Nėse kėta njerėz kanė karakter tė dobėt, atėherė ata arrijnė qė t’i nxjerrin jashtė kėto energji negative qė zotėrojnė pėrbrenda. Kėtė gjė ai ndoshta nuk mund ta shpalosė pėrpara prindėrve tė tij, por fare lehtė mund ta bėjė me shokėt nė shkollė”, deklaron Gynesh.

    Disa prindėr i ē’instalojnė lojėrat e dhunshme, duke mos i dhėnė mundėsinė fėmijėve tė tyre tė luajnė me to. Por, fėmijėt arrijnė tė lidhen nėpėrmjet internetit me to. Prof. Dr. Adem Gynesh kėshillon qė, nėse prindėrit zbulojnė se fėmijėt e tyre janė tė lidhur me lojėrat e dhunshme, atėhere ata duhet tė marrin konsulencėn e ekspertėve.

    Zgjidhjen e kėtij problem nuk e kanė nė dorė vetėm familjarėt, por e gjithė shoqėria, dukė pėrfshirė edhe mėsuesit nėpėr shkolla, pronarėt e internet kafeve, etj. Ngjarja e ndodhur nė Gjermani i gjen tė gjitha kushtet pėr t’u pėrsėritur edhe nė Shqipėri. Numri i fėmijėve, tė cilėt i kalojnė pasditet e tyre jashtė kontrollit tė prindėrve nėpėr internet kafe, ėshtė me tė vėrtetė alarmant. Thuajse nė tė gjitha qendrat e internetit nė qytet kryesore tė Shqipėrisė dalin si cicėrima tė sharat e vogėlushėve, tė cilėt “argėtohen” me lojėrat e tyre tė preferuara. Pėr kėtė duhet tė merren masa shtrėnguese edhe nga autoritetet shtetėrore pėrpara sesa tė jetė vonė.

    A e bėjnė lojėrat fėmijėn agresiv?

    Prof. Dr. Kemal Sajar (psikiatėr): Fėmijėt, qė nė moshė fare tė vogėl, zgjedhin njė “hero” pėr ta bėrė atė modelin e jetės sė tyre tė pėrditshme. “Heronjtė”, me sjelljet dhe lėvizjet e ndryshme, ndikojnė shumė tek fėmijėt, duke i bėrė ata mė agresivė. Karakteri i fortė i personazheve tė fėmijėve, arrin tė pėrvetėsohet shumė lehtėsisht nga ata.

    Nėpėr filmat aksion dhe vizatimorė, (ashtu siē ndodh edhe nė lojėrat e dhunshme) “heronjtė” kanė gjithmon tė drejtė nė duelet qė zhvillojnė. Edhe fėmijėt fillojnė ta shohin veten e tyre si tė drejtė. Kundėrshtari i lojėrave tė tyre mund tė jetė shoku i bankės, mėsuesi, biles edhe nėna me babain. Ata tė cilėt nuk plotėsojnė dėshirat e tyre, ata qė vendosin rregulla, apo qė shkaktojnė zemėrime, janė tė gjithė “armiq”.

    Mbroni fėmijėt tuaj!

    Prof. Dr. Bengi Semerxhi (psikiatėr): Ashtu si nė mjetet e komunikimit masiv, gazeta, revista, televizion, filma, etj., edhe nė internet duhet tė bėhet njė klasifikim i grupmoshave tė cilat duhet tė pėrdorin programe tė caktuara. Prandaj, pėr tė ruajtur shėndetin shpirtėror tė fėmijėve, duhet qė:

    1. Tė krijohen organizata apo institucione pėrgjegjėse, ashtu siē ėshtė vepruar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe nė disa shtete tė Bashkimit Europian. Kėto institucione, apo organizata, duhet tė bėjnė klasifikimin e lojėrave pėr tė pėrcaktuar targetin e grupmoshave pėrpara se ato tė kalojnė tek pėrdoruesit. Institucioni duhet tė ketė tė gjitha burimet e nevojshme, shkencore dhe materiale, pėr tė funksionuar.

    2. Faqet e internetit, tė cilat shesin lojėra, duhet tė pėrcaktojnė grupmoshėn e cila duhet t’i pėrdorė ato, dhe njėkohėsisht tė japė manualin e pėrdorimit tė tyre.

    3. Tek lojėrat e fėmijėve duhet tė jepet domosdoshmėrisht njė manual pėr prindėrit, tė cilėt duhet tė jenė nė dijeni tė plotė pėr atė qė bėjnė fėmijėt. Diēka e tillė duhet tė bėhet e detyrueshme, derisa tek tė gjithė tė krijohet njė vetėdije e mjaftueshme.

    4. Njė tjetėr problem qė duhet tė zgjidhet ėshtė ai i ndarjes sė qendrave tė internet kafeve sipas grupmoshave. Prindi nė shtėpi mund tė kontrollojė se ē’bėn fėmija i tij pėrpara kompjuterit, por nė qendrat publike ēdo gjė del jashtė kontrollit tė mė tė mėdhenjve. Brenda njė qendre interneti, pėr shembull, mund tė ketė vende tė caktuara pėr grupmosha tė caktuara. Programet e kompjuterave duhet tė jenė tė pėrshtatura sipas grupmoshave qė i pėrdorin ato.

      Ora ėshtė 16/11/2024, 06:26