Ishte njė ditė e nxehtė dhe njerėzve nuk u hahej mish. Pazari ishte zgjuar i pari dhe pas tij ishte zgjuar qyteti. Zakonisht, qyteti lodhej nė pazar dhe ēlodhej nė kishė. Por ishte e diel dhe jo tė gjithė punonin. Ishte njė ditė pazari dhe jo tė gjithė shkonin nė kishė. Fshatarėt kishin ditėn e tyre tė punės. Qytetarėt kishin ditėn e kishės dhe tė pazarit. Gratė dilnin nga mesha e mėngjesit, shkonin nė pazar, ku i frynin trastat si gjinj, dhe pastaj ktheheshin nė shtėpi. Kur ato vonoheshin pas gjėrave tė panevojshme, fėmijėt i prisnin me gojė hapur. Burrat pinin duhan nė hije dhe shikonin gratė. Kafshėt rrinin nė diell dhe, duke pritur tė shiteshin, shikonin burrat. Ata qė kishin vapė freskoheshin nė liqen. Por qyteti ishte nė mes tė maleve dhe jo tė gjithė dinin not.
Deri kur u mbyll pazari ai nuk i shiti dot dy delet e tij. Mblodhi paratė qė kishte fituar dhe u nis.
Xhamia ishte nė tė dalė tė qytetit. Nė dimėr ajo rrugė ishte e pushtuar nga balta, por atė ditė bėnte zheg dhe toka digjte mbi kokė dhe nėn kėmbė. Dera e xhamisė ishte e mbyllur. Ai trokiti me njė gur mbi portėn e vogėl. Imami u shfaq pas pak duke lidhur tyrben mbi kokėn e rruar. Alekum Selam. Mirėdita, i tha ai. Dua tė bėhem mysliman. Urdhėro, e ftoi imami. Je i pari qė vjen sot. Tė krishterėt merren me tregti tė dielave. U fut brenda dhe pati ftohtė. U ulėn tė dy pėrballė njėri-tjetrit mbi njė rrogoz, i cili nė anėn e tij dukej mė pak i pėrdorur. Xhamia ishte bosh. Dielli hynte me zor nga katėr kamare tė vogla, tė shpėrndara nga njė nė ēdo faqe muri. Nė njė cep tė errėt mezi dukej njė tenxhere e madhe dhe pranė saj bukė dhe disa kokrra ullinj. Je nė shtėpinė e Zotit, i tha imami, si pėr ti thėnė mos u habit. A ha Zoti ullinj, qeshi ai duke u pėrpjekur ta ngrohte xhaminė me shaka. Imamit nuk i lėvizi asnjė muskul. Ullinjtė i ha unė. Doktorėt thonė se bėjnė mirė pėr veshkat.
Pse do tė vish nė Islam, e pyeti thatė imami, pa e lėnė tė vazhdonte udhėtimin e tij nėpėr muret bosh tė xhamisė. Aliu iu pėrgjigj se nuk kishte ndonjė shkak, por mendonte se Islami ėshtė njė gjė qė duhet provuar. Unė fitoj sa pėr tu ushqyer, nisi tė shpjegonte. Nuk kam ndonjė arsye tė veēantė. Islami ėshtė feja e Perandorisė dhe unė e respektoj si njė shtetas i rregullt. Nga Islami vijnė ligjet, taksat, ushtria dhe drejtėsia. E kėto nuk mund ti zbatosh si duhet po nuk njohe burimin e tyre tė vėrtetė. Shpejt ose vonė, tė gjithė do tė bėhen myslimanė. Babai mė ka thėnė qė punėn e sotme mos e lėr pėr nesėr. Unė zgjohem herėt nė mėngjes, si kafshėt qė shes dhe shėroj, prandaj nuk e kam vėshtirė tė falem nė oraret qė pėrcakton feja juaj. Njoh shumė tė tjerė qė do tė ishin bėrė myslimanė nė qoftė se do tė kishin regjimin e bagėtive.
Sa vjeē je? Tridhjetė e nėntė i mbusha nė korrik. Ka myslimanė tė tjerė nė fshatin tėnd? Jo, tha ai, unė do tė jem i pari. Njeh ndonjė mysliman tjetėr? Kroi kokėn dhe u kujtua. Njoh Ali Tepelenėn. Ēėshtė ky, tha imami. Aliu ėshtė kusar. I zė pritė karvanėve dhe grabit ushqime, mallra dhe kafshė, qė pastaj i shet. Kohėt e fundit ka marrė njė titull nga Stambolli dhe trimat e tij e thėrrasin dervenxhi. Tani kontrollon rrugėt dhe grykat nga kalojnė karvanėt dhe i ka bėrė zap gjithė kusarėt e tjerė. Askush nuk vjedh dot pa lejen e tij. Para disa muajsh u fsheh nė shtėpinė time se e ndiqnin ushtarėt e Kurt Pashės pėr ta vrarė. Kuajt i sjell tek unė pėr ti shėruar dhe prandaj jemi njohur. A tė ka folur Aliu pėr Islamin? Po. Njėherė ai mė tha se sikur Muhamedi tė ishte shqiptar, grekėt do ta kishin vrarė atė. Imami nuk lėvizi, por diēka mėrmėriti. Nė qoftė se Muhamedi do tė ishte shqiptar, grekėt do tė ishin ēifutė dhe ēifutėt nuk e vranė dot Muhamedin. Megjithatė, Muhamedi nuk mund tė ishte shqiptar. Tė gjithė profetėt kanė lindur nė shkretėtirė aty ku nuk ka ujė dhe nuk ka dimėr. Ne kemi shumė ujė dhe shumė dimėr.
Imami futi dorėn poshtė rrogozit dhe nxori njė libėr tė verdhė me shkronja tė mėdha arabe. Ky ėshtė Kurani. Ėshtė libri me porosi qė Allahu i dha Muhamedit pėrmes tė dėrguarit tė tij, engjėllit Xhebrail. Kėtu tregohet se ēfarė duhet tė bėjė njė mysliman. Dhe po ashtu se ēfarė nuk duhet tė bėjė. Mos harro se gjėrat qė nuk duhet tė bėsh, janė mė tė rėndėsishme se ato qė duhet tė bėsh. Kurani ėshtė libri i ndalimit dhe jo i lejimit. Ti nuk mund ta lexosh Kuranin, por unė do tė tė them disa gjėra, tė cilat, nėse i pranon, do tė tė dallojnė ty nga tė tjerėt, nga tė pafetė.
Islam do tė thotė paqe. Paqja mund tė mbretėrojė mes njerėzve nėse ata i dedikohen Allahut dhe ndjekin rregullat qė ai ka pėrcaktuar. Kėto rregulla Zoti ia tha Muhamedit qė ky tia thoshte njerėzve. Muhamedi shkroi Kuranin, megjithėse deri 40 vjeē nuk dinte as shkrim, as kėndim, njėsoj si ti sot. Kjo ėshtė njė nga dėshmitė se ai ishte i dėrguar i Allahut, porositė e tė cilit pėr herė tė parė i erdhėn rreth vitit 610 kur ai jetonte nė Mekė, me gruan e tij Hatixhe. Gjatė jetės sė tij Muhamedi pati shumė gra tė tjera. Kur ai vdiq, nė prehrin e gruas sė tij mė tė dashur Aishes, Meka, Medina dhe shumica e Arabisė kishin pranuar Islamin. Kurani i ka njohur tė gjithė profetėt e tjerė pėrpara Muhamedit, pėrfshi Musain, profetin e ēifutėve dhe Isain e tė krishterėve. Por Muhamedi ėshtė profeti i fundit. Prandaj dhe Islami ėshtė feja e vetme e Allahut. Qėllimi i profetėve tė tjerė ka qenė tė paralajmėronin dhe tė bėnin gati botėn pėr misionin e Muhamedit, kėshtu qė tė krishterėt e kanė detyrim qė tė kthejnė fenė e tyre nė Islam. Jezu Krishti po tė ishte gjallė do ti bashkohej fesė sė Muhamedit.
Imami ndaloi dhe e futi Kuranin nėn rrogoz. Kėto qė po them duhet ti dish sepse tė krishterėt e fshatit do tė tė prozvalin dhe do pėrpiqen tė tė poshtėrojnė kur tu thuash se je mysliman. Mos u mėrzit. Tė gjithė profetėt janė sharė nga fshati i vet. Ti mė the se do tė bėhesh mysliman. Unė tė pyeta pse. Mė the se Islami ėshtė njė gjė qė duhet provuar sepse herėt apo vonė tė gjithė do tė vijnė nė Islam. Kjo ėshtė e vėrtetė. Njė ditė, tė gjithė do tė bėhen myslimanė. Por jo pėr arsyet qė the ti. Unė do tė ti jap arsyet, ti do ti jetosh dhe mė pas do tia japėsh tė tjerėve.
Islami ka pesė kushte. Nėse ti i pranon, atėherė je mysliman. I pranoj, tha ai me njė frymė. Ishte ftohtė dhe drita e diellit nga kamaret e xhamisė kishte nisur tė dobėsohej. Duro, i tha imami. Do tė ti them njė nga njė. Ngrihu nė kėmbė.