Ekzistojnė hapa qė secili prej nesh mund ti ndėrmarrė pėr pėrmirėsimin e shėndetit tė zemrės dhe nė kėtė mėnyrė tė parandalojė vdekjen dhe invaliditetin e parakohshėm qė vjen si pasojė e sėmundjeve kardiovaskulare.
1. Marrja e iniciativave
Hapi i parė nė pėrmirėsimin e shėndetit tė zemrės ėshtė njohja me faktorėt qė paraqesin rrezik. Pyetni mjekun tuaj sa ėshtė shtypja e gjakut? Ēfarė do tė thotė kjo dhe ēfarė duhet ndėrmarrė me atė rast?
- Sa ėshtė kolesteroli nė trupin tim?
- Cili ėshtė indeksi i masės trupore (BMI) dhe gjatėsia e belit? A do tė thotė kjo se duhet zvogėluar peshėn shkaku i shėndetit?
- Sa ėshtė sheqeri nė gjak dhe a ekziston rreziku pėr tu prekur nga sėmundja e diabetit? Nėse ėshtė ashtu, ēfarė duhet bėrė?
- Sa duhet aktivitet fizik nė mėnyrė qė tė ndihmojė nė mbrojtjen e shėndetit tė zemrės?
2. Lini cigaret
Tymi i duhanit pėrmban shumė materie tė dėmshme (mė shumė se 4.000) qė mund tė dėmtojnė zemrėn dhe enėt e gjakut. Kur tė ndaloni duhanin, rreziku se do tė prekeni nga sėmundjet e zemrės vetėm pas njė viti do tė zvogėlohen dukshėm. Edhe duhanxhinjtė qė kanė konsumuar cigaren pėr njė kohė tė gjatė, nėse e ndėrprenė do ta lehtėsojnė punėn e zemrės dhe gjithė organizmit nė pėrgjithėsi.
3. Bėhuni aktivė
Aktiviteti i rregullt fizik mund tė zvogėlojė rrezikun nga sulmi nė zemėr, ndihmon qė tė rregulloni peshėn dhe rregullon shtypjen e gjakut, kolesterolin e lartė dhe diabetin. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme, aktiviteti fizik zvogėlon stresin, i cili ėshtė njė faktor kyē nė zhvillimin e sėmundjeve tė zemrės. Aktiviteti fizik nuk nėnkupton vetėm ushtrimet, por edhe marrjen me punėt e shtėpisė, ngjitja shkallėve
4. Kujdes me ushqimin
Ushqimi, i cili porositet i gatshėm, nėnkupton ushqim me sasi tė lartė tė kripės, yndyrave dhe kolesterolit. Ushqimet duhet tė jenė tė pasura me pemė, perime, drithėra, qė mbrojnė zemrėn. Peshku i detit qė ėshtė i pasur me acidet omega-3, pastaj salmoni, tuna, zvogėlojnė rrezikun pėr sulm nė zemėr. Nuk duhet konsumuar mishin e kafshėve, qumėshtin dhe djathin, pėrderisa ushqimi i shėndoshė nėnkupton konsumimin e pemėve dhe perimeve.
5. Konsumoni mė pak alkool
Sugjerohet njė sasi e vogėl e alkoolit - jo mė tepėr se njė gotė brenda ditės, pėr meshkuj dhe njė pėr femra. Mendohet se nė sasi tė vogėl alkooli sjell deri tek ngritja e sasisė sė kolesterolit tė mirė, por pėrdorimi i tepruar paraqet rrezik pėr shėndetin e zemrės.
6. Kujdes peshėn trupore
Kur me kohė tė shtoni nė peshė, kjo vjen nė llogari tė yndyrave e jo tė muskujve. Me mbipeshėn zakonisht shfaqen edhe, shtypja e lartė e gjakut, kolesteroli dhe sėmundja e sheqerit.
7. Mposhtni stresin
Stresi ndikon negativisht nė punėn e zemrės. Duke shpejtuar pulsin, ndėrsa nė anėn tjetėr kolesteroli dhe shtypja e gjakut rriten. Kėshtu qė, merruni me stresin - mos shpenzoni forcėn nė imtėsia, mendoni pozitivisht.
8. Flini mjaftueshėm
Mėnyra e ekuilibruar e jetės ndikon dobishėm nė punėn e zemrės. Ekspertėt kanė vėrtetuar se njerėzit qė flenė vetėm pesė orė nė ditė, pėr 30% janė mėshomė tė rrezikuar nga sulmi nė zemėr nė krahasim me ata qė flenė tetė orė.
9. Bėni vizita tė rregullta mjekėsore
Nėse nuk kontrolloni veten, nuk mund ta dini sa e keni shtypjen e gjakut apo kolesterolin.
10. Kur ndjeni vėshtirėsi, mos ngurroni
Janė tė shpeshta kur njerėzit presin e presin, duke i dhėnė prioritet blerjeve, punės apo tė tjerėve. Nėse nuk ndiheni mirė, menjėherė vizitoni mjekun. Ikub