Diabeti ėshtė ērregullimi i metabolizmit qė reflektohet nė paraqitjen e sasisė jonormale tė glukozės nė gjak, si pasojė e rezistencės sė qelizave tė gjakut ndaj insulinės, apo si pasojė e sasisė sė vogėl tė insulinės sė sekretuar nga pankreasi. Janė dy gjendje qė mund tė shkaktohet nga diabeti i sheqerit (diabetes mellitus), hiperglicemia (niveli i lartė i glukozės) dhe hipoglicemia (niveli,i ultė i glukozės).
Pėr kėtė nė 12 Nėntor tė vitit tė kaluar u mbajt kongresi i 50 i Ditės sė diabetit nė tė cilin u mbajt nė fushatė sensibilizuese pėr mbledhjen e fondeve. Diabeti ėshtė njė epidemi e cila kohėt e fundit po shfaqet nė mjaft raste edhe pse mjekėt janė gjithmonė tė angazhuar me trajtimin e saj. Nė mjekėsi Diabetes mellitus,i cili nė Shqipėri njihet edhe si sėmundja e sheqerit ėshtė emėrtimi pėr njė grup sėmundjesh tė shkėmbimit tė lėnėve dhe pėrshkruan shenjat kryesore dhe prejardhjen e tyre si: jashtėqitja e sheqerit nė urinė. Ne gjuhėn mjekėsore ėshtė njė pėrcaktim pėr trazime tė ndryshme tė shkėmbimit tė lėndėve, shfaqja e tė cilit ėshtė njė sasi e tepėrt sheqeri nė gjak. Shkaku ėshtė ose nė mangėsinė e insulinės, njė insulinė ndjeshmėri (insulinė rezistence) ose tė dyja. Sipas shkakut ka lloje tė ndryshme diabeti, qė sidoqoftė kanė lidhje tė pėrbashkėta. Llojet me tė zakonshme janė:
- diabetes mellitus tip I, quhej mė parė fillim diabeti tė rinjsh ose diabetes mellitus insulinė mvartės dhe karakterizohet nga rėnia ose mungesa e prodhimit tė insulinės.
- diabetes tip II, quhej mė parė fillim diabeti tė rriturish, diabet qė lidhet me dhjamosjen e njeriut, ose diabetes mellitus joinsulinor mvartės, qė karakterizohet nga rezistenca, qėndrueshmėria e indeve trupore kundėr veprimit insulinor, megjithėse zvogėlon tretjen e insulinės mund tė ndodhė edhe bashkėjetesa me tė. Por skenari i realizuar nuk ėshtė nga mė inkurajuesit. Nė Itali diabeti prek 5-6 pėr qind tė popullatės, ndėrkohė qė vetėm para dhjetė vjetėsh prekte 4 persona nė 100. Nė botė janė rreth 230 milionė persona tė prekur nga kjo sėmundje, dhe pritet qė brenda 20 vjetėve tė ardhshme kjo shifėr tė arrijė nė 350 milionė. Njė situatė e vėshtirė, krijuar nga fakti se taksa e diabetit po rritet sė tepėrmi edhe nė vendet nė zhvillim, nė tė cilat pėrmirėsimi i kushteve tė jetesės nuk ėshtė akoma nė nivelin e duhur. Edhe nė vendet e zhvilluara diabeti regjistrohet nė taksat me rritje mė tė pėrshpejtuar dhe pėrmasat pėr ta sensibilizuar nuk janė gjithmonė tė mjaftueshme. Prandaj shpenzimet pėr kurimin e diabetit duhet tė kenė edhe njė mbėshtetje qeveritare nga e cila nevojitet 6 pėr qind e shpenzimeve qeveritare kombėtare. Mbi tė gjitha duhet realizuar njė mėnyrė efikase pėr ta luftuar sėmundjen. Sė pari duhet rrėnjosur kultura e praktikimit tė sporteve tė ndryshme pėr tė pasur njė shėndet sa mė tė plotė. Por kjo dėshirė pėr sportin duhet tė kultivohet te njeriu duke filluar nga institucionet me tė afėrta: familja dhe shkolla. Por mjekėt specialistė kanė paraqitur katėr prioritete, tė qarta dhe esenciale, nė luftėn kundėr diabeti: trajtimi mjekėsor nė tė gjithė rajonet ėshtė i nevojshėm tė jetė i njėtrajtshėm; po ashtu ėshtė i domosdoshėm edhe njė impenjim ekonomik pėr realizimin e kėrkimeve nė kėtė fushė; si dhe njė staf i specializuar mjekėsh dhe infermieresh nė trajtimin e diabetit. E rėndėsishme ėshtė tė realizohet njė liberalizim dhe shpėrndarje e mjaftueshme e insulinės, e cila ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė shpėtuar jetėn e njė tė sėmuri me diabet. Por kjo privohet nga fuqia ekonomike dhe financiare e njė vendi, sepse pa financimet e duhura nuk mund tė realizohet kjo politikė e cila kėrkon pėrgjegjėsi tė mėdha. Diabeti pėrveē se ėshtė nė problem i madh shėndetėsor, ėshtė dhe njė problem shoqėror dhe pėr kėtė ėshtė e nevojshme njė pėrfshirje e krejt popullatės, pėrfshirė dhe punėn e madhe tė personelit mjekėsor. Lufta ndaj diabetit ėshtė njė nga sfidat m delikate qė bota mjekėsore dhe politike duhet tė pėrballojė. Fjalėt nė tė cilat kjo sfidė duhet tė mbėshtetet janė: racionalitet dhe mirėinformim. Vetėm nė sajė tė sensibilizimit tė detajuar tė sėmundjes qė nė vitet e para tė jetės ėshtė e mundur qė njė jetė e shėndetshme dhe aktive, tu bėhet njerėzve njė zakon, njė mėnyrė tė sjelluri.
Pėr kėtė nė 12 Nėntor tė vitit tė kaluar u mbajt kongresi i 50 i Ditės sė diabetit nė tė cilin u mbajt nė fushatė sensibilizuese pėr mbledhjen e fondeve. Diabeti ėshtė njė epidemi e cila kohėt e fundit po shfaqet nė mjaft raste edhe pse mjekėt janė gjithmonė tė angazhuar me trajtimin e saj. Nė mjekėsi Diabetes mellitus,i cili nė Shqipėri njihet edhe si sėmundja e sheqerit ėshtė emėrtimi pėr njė grup sėmundjesh tė shkėmbimit tė lėnėve dhe pėrshkruan shenjat kryesore dhe prejardhjen e tyre si: jashtėqitja e sheqerit nė urinė. Ne gjuhėn mjekėsore ėshtė njė pėrcaktim pėr trazime tė ndryshme tė shkėmbimit tė lėndėve, shfaqja e tė cilit ėshtė njė sasi e tepėrt sheqeri nė gjak. Shkaku ėshtė ose nė mangėsinė e insulinės, njė insulinė ndjeshmėri (insulinė rezistence) ose tė dyja. Sipas shkakut ka lloje tė ndryshme diabeti, qė sidoqoftė kanė lidhje tė pėrbashkėta. Llojet me tė zakonshme janė:
- diabetes mellitus tip I, quhej mė parė fillim diabeti tė rinjsh ose diabetes mellitus insulinė mvartės dhe karakterizohet nga rėnia ose mungesa e prodhimit tė insulinės.
- diabetes tip II, quhej mė parė fillim diabeti tė rriturish, diabet qė lidhet me dhjamosjen e njeriut, ose diabetes mellitus joinsulinor mvartės, qė karakterizohet nga rezistenca, qėndrueshmėria e indeve trupore kundėr veprimit insulinor, megjithėse zvogėlon tretjen e insulinės mund tė ndodhė edhe bashkėjetesa me tė. Por skenari i realizuar nuk ėshtė nga mė inkurajuesit. Nė Itali diabeti prek 5-6 pėr qind tė popullatės, ndėrkohė qė vetėm para dhjetė vjetėsh prekte 4 persona nė 100. Nė botė janė rreth 230 milionė persona tė prekur nga kjo sėmundje, dhe pritet qė brenda 20 vjetėve tė ardhshme kjo shifėr tė arrijė nė 350 milionė. Njė situatė e vėshtirė, krijuar nga fakti se taksa e diabetit po rritet sė tepėrmi edhe nė vendet nė zhvillim, nė tė cilat pėrmirėsimi i kushteve tė jetesės nuk ėshtė akoma nė nivelin e duhur. Edhe nė vendet e zhvilluara diabeti regjistrohet nė taksat me rritje mė tė pėrshpejtuar dhe pėrmasat pėr ta sensibilizuar nuk janė gjithmonė tė mjaftueshme. Prandaj shpenzimet pėr kurimin e diabetit duhet tė kenė edhe njė mbėshtetje qeveritare nga e cila nevojitet 6 pėr qind e shpenzimeve qeveritare kombėtare. Mbi tė gjitha duhet realizuar njė mėnyrė efikase pėr ta luftuar sėmundjen. Sė pari duhet rrėnjosur kultura e praktikimit tė sporteve tė ndryshme pėr tė pasur njė shėndet sa mė tė plotė. Por kjo dėshirė pėr sportin duhet tė kultivohet te njeriu duke filluar nga institucionet me tė afėrta: familja dhe shkolla. Por mjekėt specialistė kanė paraqitur katėr prioritete, tė qarta dhe esenciale, nė luftėn kundėr diabeti: trajtimi mjekėsor nė tė gjithė rajonet ėshtė i nevojshėm tė jetė i njėtrajtshėm; po ashtu ėshtė i domosdoshėm edhe njė impenjim ekonomik pėr realizimin e kėrkimeve nė kėtė fushė; si dhe njė staf i specializuar mjekėsh dhe infermieresh nė trajtimin e diabetit. E rėndėsishme ėshtė tė realizohet njė liberalizim dhe shpėrndarje e mjaftueshme e insulinės, e cila ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė shpėtuar jetėn e njė tė sėmuri me diabet. Por kjo privohet nga fuqia ekonomike dhe financiare e njė vendi, sepse pa financimet e duhura nuk mund tė realizohet kjo politikė e cila kėrkon pėrgjegjėsi tė mėdha. Diabeti pėrveē se ėshtė nė problem i madh shėndetėsor, ėshtė dhe njė problem shoqėror dhe pėr kėtė ėshtė e nevojshme njė pėrfshirje e krejt popullatės, pėrfshirė dhe punėn e madhe tė personelit mjekėsor. Lufta ndaj diabetit ėshtė njė nga sfidat m delikate qė bota mjekėsore dhe politike duhet tė pėrballojė. Fjalėt nė tė cilat kjo sfidė duhet tė mbėshtetet janė: racionalitet dhe mirėinformim. Vetėm nė sajė tė sensibilizimit tė detajuar tė sėmundjes qė nė vitet e para tė jetės ėshtė e mundur qė njė jetė e shėndetshme dhe aktive, tu bėhet njerėzve njė zakon, njė mėnyrė tė sjelluri.