Frutat e pyllit janė shumė tė kėshillueshme, pasi ndihmojnė nė mėnyrė tė veēantė nė uljen e dėshirės pėr konsum tė ushqimit tė shfrenuar.
Nė fakt, ato janė nė gjendje tė rregullojnė balancat mes proteinave dhe leptinave tė cilat, ndikojnė nė shtimin e ndjenjės sė ngopjes. Ushqime antistres, ēfarė mund tė ketė mė mirė se heqja e ushqimit me stres. Gjithė lodhja, ankthi dhe depresioni qė mbledhin gjatė ditės tė mund tė hiqet me anė tė ngrėnies., Tė paktėn kėto janė 20 ushqimet, qofshin kėto fruta, pije apo perime qė nuk duhet tė mungojnė nė asnjė mėnyrė nė tavolinėn tonė.
Dardha
Dardhė ėshtė njė frutė antistres: fibrat (sidomos nėse hiqet lėkura) rregullojnė zorrėt, pasi pėrmban vitaminat B dhe C tė cilat janė antioksidantė.
Sallatė jeshile
Ajo ėshtė e pasur me ujė, fibra dhe pėrmban substanca me njė efekt qetėsues butė. Recetė pėr mbrėmje: gatuar me oriz ėshtė njė gatim i shijshėm pėr njerėz qė vuajnė nga pagjumėsia ose nervat. Orizi ėshtė edhe qetėsues pėr zorrėt dhe stomakun. Sallata jeshile pėrmban fibra dhe nėse pėrtypet pėr njė kohė tė gjatė rritė ndjenjėn e ngopjes. Pėr kėtė ėshtė njė aleat i mirė kundėr ushqyerjes emocionale.
Banania
Pėrmban tryptophan, i cili nxit prodhimin e serotoninės pėrmirėson gjendjen shpirtėrore, e cila nuk shkakton ndryshime nė metabolizmin e karbohidrateve tė tjera tė tilla si sheqeri dhe stabilizon humorin. Ajo ėshtė gjithashtu e pasur me kalium, mineral i cili ndihmon pėr tė normalizuar rrahjet e zemrės, dėrgimin e oksigjenit nė tru dhe rregullimin e bilancit tė ujit tė trupit. Kaliumi nė fakt ka njė efekt relaxant: kur ne jemi nėn stres, rrit metabolizmin tonė.
Salmoni
Salmoni ėshtė i pasur me omega-3 acide yndyrore esenciale, qė shėrbejnė nė sistemin nervor. Mungesa e omega-3 mund tė rrisė rrezikun e depresionit.
Qumėsht
Njė gotė qumėsht, mundėsisht e ngrohtė, ndihmon nė gjumė pėr shkak tė peptideve qė rrjedhin nga tretje e saj duke luajtur rolin e njė qetėsuesi. Dihet mjaft mirė edhe si kurė popullore e cila kėshillon njė gotė qumėsht tė ngrohtė pėrpara se tė biem gjumė.
Uji
Pirja sa mė shumė e ujit ul nivelin e prodhimit tė hormoneve tė stresit dhe ndihmon pėr tė pushuar mė mirė.
Fruta pylli
Kėto lloj frutash janė shumė tė kėshillueshme pasi ndihmojnė nė mėnyrė tė veēantė nė uljen e dėshirės pėr konsum tė ushqimit tė shfrenuar. Nė fakt, ato janė nė gjendje tė rregullojnė balancat mes proteinave dhe leptinave tė cilat, ndikojnė nė shtimin e ndjenjės sė ngopjes.
Domate
Domatet janė tė pasura me vitamina C dhe antiaksiodantė tė cilat mbrojnė trurin, organizmin, i cili konsumon mė shumė oksigjen pėr rastet kur ėshtė nėn stres.
Portokallet
Edhe portokallet pėrmbajnė shumė vitamina C, e cila pėrmirėson qarkullimin e sistemit imunitar dhe folateve, kėto tė fundit tė njohura nė mbrojtjen e nivelit tė homocysteine, e cila kontribuon nė pėrthithjen e gjendjes depresive.
Frutat e thata
Arrat, bajamet, lajthitė, tė gjitha kėto fruta janė tė pasura me vitaminė E (antioksidant), folate (rregulluar nivelet e gjakut tė faktorit homocysteine, rreziku kardiak), magnezi (relaxant muskujve), fibra dietike, acidet yndyrore esenciale qė ushqejnė trurin. Konsumoni fruta tė thata, pėr kėtė arsye, ndihmon nė ruajtjen e aktivitetit tė ndritshme tė trurit, uljen e stresit dhe lufton lodhjen e muskujve. Arrat gjithashtu pėrmbajnė tryptophan, shenjė paralajmėruese e serotonin, i cili pėrmirėson gjendjen shpirtėrore.
Bukė dhe makarona
Njė vakt i pasur me karbohidrate menjėherė e pėrmirėson disponimin tuaj. Por kini kujdes: sheqerna tė thjeshta prodhuar njė rritje tė shpejtė tė endorphins, e cila shoqėrohet me njė rėnie shumė tė shpejtė tė vlerave nė trup. Bėni mirė qė zgjidhni pėr bukė me miell dhe makarona, edhe niseshtet qė pėrmbajnė karbohidrate dhe qė nuk i shkaktojnė kėto ndryshime.
Thjerrėzat dhe stikat
Pėrmbajnė magnez dhe kalcium dhe stimulojnė ngopje duke pasur njė efekt qetėsues qė redukton ankthin. Konsumimi i 3-4 herė nė javė, dhe kėshtu nė kontribuojmė detoksifikimin e trupit, eliminimin e toksinave tė shkaktuara nga stresi.
Mandarinat
Vetė lėngu i mandarinės ka njė efekt qetėsues. Nė kėtė mėnyrė merrni dhe shtrydhni katėr prej kėtyre frutave para se tė shkoni tė flini dhe shikoni ndryshimin.
Avokado
Stimulon prodhimin e serotoninės, hormonin e humorit tė mirė, duke mbajtur nėn kontroll presionin e lartė tė gjakut. Megjithatė duhet tė bėni kujdes pasi ėshtė shumė kalorik.
Jogurt
Enzimat aktive rigjenerojnė florėn e zorrėve duke nxitur kėshtu prodhimin e serotoninės, hormonit tė humorit.
Gėshtenja
Janė ndėr mė tė mirat kundėr lodhjes, pėrmbajnė niseshte, sheqer tė cilat pėrthithen ngadalė, duke dhėnė energji pa luhatje tė mėdha. Edhe pėr kėtė frut duhet tė keni shumė kujdes, pasi janė shumė kalorike, ndaj mos konsumoni mė shumė se 4-5 kokrra.
Ēaji
Ėshtė fakt qė disa studiues britanikė kanė zbuluar se pirja e ēajit ndikon nė uljen e nivelit tė kortizolit, hormonit tė stresit. Po kėshtu ėshtė caji, ai qė ndihmon nė mbajtjen sa mė tė rinj pėrmes ruajtjes sė qelizave dhe mbajtjes larg tė tumoreve. Ndaj mund tė pini sa tė doni.
Fasule
fasule tė freskėta pėrmbajnė njė substancė, L DAP, e cila favorizon prodhimin e dopamine dhe rrit ndjenjėn e mirėqenies. Tė fshehtėn janė tė pasura me fibra (anti-uri) dhe folate (pėrmirėsimin e qarkullimit dhe tė mbajtur nivele tė homocysteine ulėt, e cila mund tė kontribuojė nė Patogjeneza e depresionit). Por kini kujdes: nuk ėshtė njė alergji tė rėnda pėr fasule.
Selino
Ai pėrmban kalium, i cili duhet, kur ne jemi nėn stres shumė. Gjithashtu ul presionin e si ato betejė tkurrje tė enėve tė gjakut dhe pėrmban substanca tė tilla si sedatives niacinimide. Kur ju hahet shumė atėherė konsumoni nga dy gjethe selino nė ditė.