Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Studimet tregojnė se njerėzit qė kanė njė qėllim nė jetėn e tyre, kur tė plaken kanė njė shėndet mė tė mirė, por edhe jetojnė mė gjatė.
Studimet tregojnė se njerėzit qė kanė njė qėllim nė jetėn e tyre, kur tė plaken kanė njė shėndet mė tė mirė, por edhe jetojnė mė gjatė sesa njerėzit qė pėrqendrohen nė arritjen e lumturisė Ideja e lumturisė ėshtė kuptuar gabimisht, prandaj njerėzit nuk do tė duhej qė ta kuptojnė atė si qėllim tė jetės, por si rezultat tė saj, thonė shkencėtarėt australianė. Njerėzit zakonisht mendojnė se lumturia ėshtė ndjenja e kėnaqėsisė apo ndjenjat pozitive, tė cilat nė fakt janė mė pak tė rėndėsishme sesa ndjenja e mirėqenies qė vjen kur tė kyēemi nė aktivitete tė qėllimshme.
Studimet mė tė reja tregojnė se njerėzit qė kanė njė qėllim nė jetė, kur tė plaken kanė njė shėndet mė tė mirė mendor, bile jetojnė edhe mė gjatė sesa ata qė pėrqendrohen nė arritjen e lumturisė me ēdo kusht. Nė disa raste, njerėzit qė pėrqendrohen tepėr nė arritjen e lumturisė, nė fakt janė mė pak tė lumtur, thonė shkencėtarėt. Kėnaqėsia qė vjen pas njė shujte tė mirė, pas njė filmi argėtues, apo pas ndonjė ndeshjeje tė rėndėsishme sportive, shpesh ėshtė afatshkurtėr.
Rritja e fėmijėve, puna vullnetare, apo mėsimi, sjellin njė kėnaqėsi mė tė vogėl pėr momentin, por nė fund rezultojnė me njė ndjenjė tė pėrmbushjes dhe realizimit, gjė qė mund tė ketė rėndėsi tė madhe nė aspektin afatgjatė. Dy lloje tė mirėqenies, sikur qė ėshtė hedonizmi dhe lumturia e bashkėsisė nuk ėshtė e thėnė qė tė jenė nė kundėrshtim njėra me tjetrėn.
Njerėzit qė tentojnė tė bėjnė njė jetė tė qėllimshme, apo bėjnė mirė punėn e tyre, do tė duhej tė ishin tė lumtur. Por, zakonisht njerėzit kėrkojnė ndonjė shpėrblim, sikur qė janė paratė, apo statusi shoqėror, prandaj edhe nuk ndihen tė lumtur thotė psikologu Richard Ryan.
