Lumturia mund tė mėsohet, por gjetja e domethėnies dhe e njė qėllimi nė jetė ėshtė rruga drejt lumturisė dhe jo anasjelltas. Njerėzit e lumtur vlerėsojnė dhe e kuptojnė se tė jesh i lumtur, i shton vite jetės tėnde dhe i jep jetė viteve tė tua...
Qėllon shpesh qė mes miqsh a njerėzish tė afėrm tė na pyesim apo tė drejtojmė pyetjen: a jeni tė lumtur? Kjo ėshtė njė pyetje qė, edhe pse pa zė, ia bėjmė shpesh vetes nė situata tė ndryshme jetėsore apo edhe nė momente reflektimi. Nė fund tė fundit, ėshtė situata, gjendja shpirtėrore qė e kemi ėndėrr tė gjithė, qė e dėshirojmė, pėr tė cilėn luftojmė e pėrpiqemi, ndonjėherė nė mėnyra qė janė shumė larg arritjes sė lumturisė. Lumturia ėshtė aq thelbėsore pėr qenien tonė, sa edhe Kushtetuta amerikane e ka nė preambulėn e saj, kur thotė veē tė tjerash se, njeriu ka tė drejtėn qė tė pėrpiqet tė jetė i lumtur
Shpesh i pėrgjigjemi njerėzve tė afėrt: po, jemi tė lumtur. Kėtė e bėjmė sepse mund tė jetė e vėrtetė, por edhe pėr tu thėnė se jemi me tė vėrtetė mirė. Zakonisht kur na e pyesin prindėrit, tė cilėt nė fund tė jetės do tė donin qė tė paktėn tė na kishin dhuruar momente tė lumtura dhe tė kishin rritur qenie tė lumtura. E dimė se pėr ata, kjo do tė ishte arritja mė e madhe. Ka raste kur jemi nė momente tė kėqija. Ėshtė mirė qė tia pohojmė vetes, por ndėrkohė tė bėjmė dhe pohimin tjetėr se, kjo ėshtė njė situatė e pėrkohshme dhe se dielli i lumturisė do tė shkėlqejė sėrish nė qiellin e jetės sonė, pavarėsisht reve tė pėrkohshme.
Debati mbi lumturinė ėshtė i vjetėr dhe gjithėpėrfshirės. Ekonomistėt, politikanėt, psikologėt e tė tjerė, flasin nė mėnyrė tė vazhdueshme pėr mėnyrat mė tė mira dhe mė efikase pėr krijimin e njė shoqėrie tė lumtur nė pėrgjithėsi. Madje, ekziston edhe indeksi i lumturisė nė shumė vende pėr tė testuar se sa tė lumtur jemi. Ka edhe mijėra libra me kėshilla dhe receta pėr tė arritur dhe prekur lumturinė, pėr tė zbėrthyer sekretin e tė qenėt i lumtur me veten dhe jetėn qė bėn. Megjithatė, studimet e mėdha, qė mund tė qėllojė tė jenė edhe tė vlefshme, thonė se ēdo njeri prej nesh mund tė ndėrmarrė disa hapa tė thjeshtė dhe tė vegjėl qė mund tė mos i dhurojnė lumturinė e menjėhershme, por tė paktėn mund ta ndihmojnė qė tė ndihet mirė dhe ta kuptojė mė mirė veten. Ja disa nga kėto kėshilla tė thjeshta dhe krejtėsisht tė mundshme pėr tu vėnė nė jetė nga secili prej nesh.
Prano atė qė ke
Kėrkimet tregojnė se njerėzit e lumtur kanė nivele modeste pritshmėrish dhe aspiratash. Zakonisht, ata duan dhe synojnė atė qė mund ta arrijnė, ndėrkohė qė njerėzit qė nuk ndihen tė lumtur, duket se nuk e arrijnė dot kurrė atė qė duan. Ata dinė gjithashtu se si tė shmangin tė gjitha zhgėnjimet dhe tė krijojnė situata tė kėndshme dhe surpriza. Kjo, sepse ata punojnė dhe luftojnė pėr qėllime realiste, tė arritshme dhe janė tė lumtur me atė qė kanė, edhe sikur tė jenė tė varfėr. Pra, duhet qė ti pranojmė gjėrat qė na janė dhėnė, qė i kemi. Nuk duhet qė tė harxhojmė sasi tė mėdha kohe duke u ankuar pėr gjėrat qė na kanė ndodhur dhe si pasojė e tė cilave jemi frenuar qė tė ecim apo bėjmė pėrpara e si pasojė, tė mos ndihemi tė lumtur. Njė nga prerogativat e tė qenėt i lumtur ėshtė qė ti gėzohemi asaj qė kemi. Sigurisht, kjo nuk do tė thotė qė tė mjaftohemi me aq, por tė jemi realistė.
Kėnaqu me atė qė bėn
Njerėzit e lumtur bėjnė gjėra qė u pėlqejnė dhe pėlqejnė gjėrat qė bėjnė dhe mbi tė gjitha, nuk shkojnė nė kėrkim tė parave dhe pushtetit apo edhe lavdisė. Nuk ka, pėr shembull, asnjė arsye qė tė mbetesh i ngjitur pas punės qė ke dhe qė nuk e do, tė vazhdosh tė rrish i rrethuar nga kolegė qė nuk kanė tė bėjnė me ty dhe qė tė paragjykojnė apo me tė cilėt nuk ke asnjė gjė tė pėrbashkėt. Njerėzit shpesh harrojnė se ka mundėsi qė tė jenė vėrtetė tė lumtur nė punėn e tyre dhe mbi tė gjitha, harrojnė se duhet ta kėrkojnė njė gjė tė tillė. Shumė njerėz kalojnė vitet mė tė mira tė jetės sė tyre duke u pėrpjekur qė tė bėjnė para pėr ti pasur mė pas nė njė moshė mė tė thyer, duke sakrifikuar shėndetin dhe familjen nė kėtė proces tė gjatė, tė vėshtirė dhe plot mungesa e stres. Dhe pastaj, kur i kanė bėrė lekėt, i shpenzojnė nė pjesėn mė tė madhe pėr problemet shėndetėsore qė u janė krijuar gjatė viteve tė lodhshme tė punės pa pushim dhe me shumė stres dhe mbingarkesė. Ndėrkohė, edhe me familjen e tyre hasin vėshtirėsi tė mėdha, sepse kjo lloj pune u ka shkatėrruar lidhjet e domosdoshme pėr tė qenė nė harmoni dhe pėr tė dhėnė e marrė dashuri.
Jeto pėr tė sotmen
Mos jeto nė tė shkuarėn, mos e mbaj mendjen tek ato gjėra qė tė shkuan ters, tek dėshtimet apo zhgėnjimet. Njėherazi, mos krijo ide fikse pėr tė ardhmen dhe mbi tė gjitha, pėr tė ardhmen e largėt. Mos u streso dhe mos krijo ankthe pėr atė qė do kohė qė tė vijė. Njerėzit e lumtur jetojnė pėr tė tashmen. Ata kanė njė mendėsi pozitive. Nėse nuk mund tė jesh i lumtur sot, atėherė si mendon se do tė jesh i lumtur nesėr? Pėrse vallė mendon se gjėrat nesėr do tė jenė ndryshe?
Zgjidh lumturinė
Mos ki frikė qė tė rivlerėsosh qėllimet dhe objektivat e tua nė jetė. Imagjino jetėn tėnde si njė histori qė mund ta realizosh dhe ta ndryshosh sa herė qė vendos ta bėsh njė gjė tė tillė. Kjo mėnyrė fleksibėl kėrkon njė mendėsi shumė pozitive dhe njė mendje tė hapur. Duhet qė nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe aktive tė zgjedhėsh gjithmonė qė tė jesh i lumtur. Gjithmonė ke njė mundėsi tjetėr, ke lirinė pėr tė zgjedhur mėnyrėn nė tė cilėn mund tė zgjidhėsh njė situatė. Njė studim ka nxjerrė nė pah se njerėzit qė e ndiejnė se kanė njė mundėsi zgjedhjeje dhe e kanė jetėn e tyre nėn kontroll, janė mė tė lumtur se fatalistėt, pra njerėzit qė mendojnė se asgjė nuk mund tė ndryshohet me ndėrhyrjen personale dhe se gjėrat janė tė shkruara njė herė e mirė dhe nuk ndryshon asgjė. Sipas studimit, vendet e Europės Veriore janė shumė mė optimistė, ndėrkohė qė jugu i kontinentit ka njerėz mė fatalistė.
Marrėdhėniet
Ne e marrim lumturinė nga tė tjerėt dhe nga mbėshtetja qė u japim tė tjerėve. Kujtoni gjithmonė se ashtu sikundėr tė tjerėt mund tė na bėjnė ne tė lumtur, edhe ne mund tė bėjmė tė lumtur tė tjerėt. Duhet ti duam njerėzit qė janė tė rėndėsishėm pėr ne. Njė studim tregon se njerėzit e martuar janė mė tė lumtur se beqarėt.
Rri me axhendėn plot
Nėse dėshiron tė jesh i lumtur, atėherė zhvillo njė personalitet social prano ftesat pėr tė pirė njė gotė jashtė, bėhu pjesė e klubeve tė ndryshme, shko nė aktivitete sociale. Mėnyra mė e mirė pėr tė pasur kėnaqėsi, ėshtė qė tė jesh nė shoqėrinė e tė tjerėve. Krijo njė jetė tė pasur sociale dhe bėje kėtė jo si njė detyrim, por si njė shpėrblim qė i jep vetes pas njė dite tė lodhshme nė punė dhe pėr hir tė tė bėrit qejf.
Mos bėj krahasime
Ambicia nė vetvete ėshtė e shėndetshme dhe i bėn njerėzit tė lumtur, por ndėrkohė, njė ndjenjė tjetėr qė ngjan me ambicien, por ėshtė tėrėsisht negative ėshtė zilia, dhe zilia tė bėn tė palumtur. Duhet tė krahasohesh me tė tjerėt, por nė mėnyrė tė shėndetshme, jo tė sėmurė. Nė vend qė tė humbasėsh energji nė dėshirimin e pamundur tė asaj qė kanė tė tjerėt, mė mirė pėrqendrohu tek objektivat e tu dhe do tė ndihesh mė mirė.
Ji vetvetja
Ashtu sikundėr nuk duhet tė krahasosh veten me tė tjerėt, nuk duhet as tė vrasėsh shumė mendjen pėr atė qė mendojnė tė tjerėt pėr ty. Vetėm nė kėtė mėnyrė do tė jesh me tė vėrtetė vetvetja. Njerėzit e lumtur janė shumė spontanė, natyralė dhe tė vėrtetė. Ata thonė atė qė mendojnė dhe nuk janė shumė tė shqetėsuar se ēfarė mendojnė tė tjerėt pėr ta. Tė qenėt vetvetja, tė bėn tė lirė dhe autentik.
Mos u shqetėso
Mos e merr veten shumė seriozisht. Njerėzit e lumtur nuk shqetėsohen shumė dhe e dinė mirė se 90% e shqetėsimeve qė kanė nuk janė tė vėrteta.
Organizohu
Mund ti keni zili ata njerėzit qė bėjnė jetė boheme, ku rafsha mos u vrafsha, pra i bėjnė gjėrat duke ndjekur nxitjen e momentit, por mos u gėnjeni. Njerėzit e lumtur planifikojnė dhe organizojnė jetėn e tyre, kanė qėllime dhe objektiva. Mund tė arrish atė qė dėshiron vetėm nė rast se nė radhė tė parė e di mirė ēfarė dėshiron me tė vėrtetė. Kėtu fillon gjithēka dhe mė pas tek organizimi i realizimit tė objektivit tėnd.
Mendo pozitiv
Grumbullimi i emocioneve negative dhe ndjenjave tė kėqija krijon njė shtrėngim tė madh psikologjik dhe mungesė rehatie fizike. Njerėzit e lumtur, duke drejtuar gishtin tregues nga gjoksi, vendi ku ndodhet stresi, i thonė kėtij tė fundit: Ik qė kėndej, ose do tė iki unė nga ty! Njerėzit e lumtur tentojnė qė tė shohin gjithmonė anėn e mirė tė gjėrave, edhe nė rastet mė tė errėta. Atletėt e suksesshėm e dinė si tė pėrqendrohen dhe tė fitojnė dhe nuk e nisin njė garė me frikėn e humbjes. Duhet qė tė zhvendosemi nga mendėsia negative dhe e dėshtimit dhe tė bėjmė tonėn ndjesinė pozitive dhe atė tė fitimtarit. Optimizmi ėshtė njė mekanizėm natyral i mendjes kundėr depresionit.
Vlerėsoje lumturinė
Lumturia mund tė mėsohet, por gjetja e domethėnies dhe e njė qėllimi nė jetė ėshtė rruga drejt lumturisė dhe jo anasjelltas. Njerėzit e lumtur vlerėsojnė dhe e kuptojnė se tė jesh i lumtur, i shton vite jetės tėnde dhe i jep jetė viteve tė tua.