Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga 1. Salca e domates dhe domatja e freskėt. Karotenoidet qė pėrmban domatja kanė njė forcė antioksiduese qė mbron qelizat nga radikalet e lira.
2. Kosi & Gjiza. Pėrveē kalciumit, kosi pėrmban mikroorganizma tė dobishėm pėr tė mirėmbajtur florėn tonė bakteriale, e cila na mbron ndaj mykut, helmimeve ushqimore tė ndryshme etj.
3. Bostani, pjepri. Njė kilogram bostan ka 300 kalori, aq sa ka njė kanoēe koka-kola. Pėrveē ujit, bostani ka vitaminė C dhe antioksidantė tė dobishėm. Pjepri gjithashtu ka pėrmbajtje tė lartė uji, ka vetėm 34 kalori nė 100 gr dhe 60% tė nevojave ditore nė vitaminė C.
4. Avokado. Ky frut, i pazakontė pėr shqiptarėt, ėshtė njė superushqim. Pėrmban acide lyrore omega, tė nevojshme pėr sistemin tonė imunitar. Vitamina B5, B6, magnez, kalium njė paketė kjo antistres. Ėshtė i pasur me vitaminė E dhe C duke dhėnė mundėsi rigjeneruese pėr lėkurėn. Pėrmban vitaminė K, e nevojshme pėr mpiksjen e gjakut.
5. Specat e kuq. Vitamina C ėshtė e domosdoshme pėr formimin e kolagjenit, i cili gjatė verės, nėn rrezet e diellit, ėshtė mė i ekspozuar tė humbasė strukturėn e tij dhe tė vėshtirėsojė elasticitetin e lėkurės, duke nxjerrė nė pah edhe deformime si celuliti.
6. Misrat e freskėt tė zier. Janė tė pasur me vitaminat e kompleksit B dhe nė acid folik.
7. Rrushi, manaferrat, manat e bardha, qershitė, fiqtė. Kėto fruta qėndrojnė nė majėn e listės sė ushqimeve me vlera antioksiduese. Pėrveē kėsaj, te rrushi i kuq dhe te manaferrat ėshtė zbuluar njė substancė, e cila quhet resveratrol dhe ka efekte tė pazėvendėsueshme nė zgjatjen e jetės.
8. Peshk & prodhimet e detit. Acidet lyrore qė vetėm peshku i ofron, trupi ynė ėshtė nė gjendje ti depozitojė dhe ti pėrvetėsojė nė qelizat e vetė trurit, duke na bėrė mė tė mbrojtur ndaj depresionit si dhe humbjes sė memories.
9. Borziloku. Ka veti antioksidante dhe antibakteriale. Pėrmban hekur dhe kalcium, tė gjithė pėrbėrėsit qė i nevojiten trupit pėr tu relaksuar.
10. Uji. Nė njė klimė tė nxehtė, e vetmja gjė qė na mbron nga dehidratimi(tharja), ėshtė pikėrisht uji. Nevojitet afėrsisht 30 ml pėr ēdo kilogram tė trupit. Nevojat rriten kur kryejmė aktivitet fizik, kur jemi shtatzėnė, kur jetojmė nė klimė tė nxehtė dhe kur pimė alkool.
2. Kosi & Gjiza. Pėrveē kalciumit, kosi pėrmban mikroorganizma tė dobishėm pėr tė mirėmbajtur florėn tonė bakteriale, e cila na mbron ndaj mykut, helmimeve ushqimore tė ndryshme etj.
3. Bostani, pjepri. Njė kilogram bostan ka 300 kalori, aq sa ka njė kanoēe koka-kola. Pėrveē ujit, bostani ka vitaminė C dhe antioksidantė tė dobishėm. Pjepri gjithashtu ka pėrmbajtje tė lartė uji, ka vetėm 34 kalori nė 100 gr dhe 60% tė nevojave ditore nė vitaminė C.
4. Avokado. Ky frut, i pazakontė pėr shqiptarėt, ėshtė njė superushqim. Pėrmban acide lyrore omega, tė nevojshme pėr sistemin tonė imunitar. Vitamina B5, B6, magnez, kalium njė paketė kjo antistres. Ėshtė i pasur me vitaminė E dhe C duke dhėnė mundėsi rigjeneruese pėr lėkurėn. Pėrmban vitaminė K, e nevojshme pėr mpiksjen e gjakut.
5. Specat e kuq. Vitamina C ėshtė e domosdoshme pėr formimin e kolagjenit, i cili gjatė verės, nėn rrezet e diellit, ėshtė mė i ekspozuar tė humbasė strukturėn e tij dhe tė vėshtirėsojė elasticitetin e lėkurės, duke nxjerrė nė pah edhe deformime si celuliti.
6. Misrat e freskėt tė zier. Janė tė pasur me vitaminat e kompleksit B dhe nė acid folik.
7. Rrushi, manaferrat, manat e bardha, qershitė, fiqtė. Kėto fruta qėndrojnė nė majėn e listės sė ushqimeve me vlera antioksiduese. Pėrveē kėsaj, te rrushi i kuq dhe te manaferrat ėshtė zbuluar njė substancė, e cila quhet resveratrol dhe ka efekte tė pazėvendėsueshme nė zgjatjen e jetės.
8. Peshk & prodhimet e detit. Acidet lyrore qė vetėm peshku i ofron, trupi ynė ėshtė nė gjendje ti depozitojė dhe ti pėrvetėsojė nė qelizat e vetė trurit, duke na bėrė mė tė mbrojtur ndaj depresionit si dhe humbjes sė memories.
9. Borziloku. Ka veti antioksidante dhe antibakteriale. Pėrmban hekur dhe kalcium, tė gjithė pėrbėrėsit qė i nevojiten trupit pėr tu relaksuar.
10. Uji. Nė njė klimė tė nxehtė, e vetmja gjė qė na mbron nga dehidratimi(tharja), ėshtė pikėrisht uji. Nevojitet afėrsisht 30 ml pėr ēdo kilogram tė trupit. Nevojat rriten kur kryejmė aktivitet fizik, kur jemi shtatzėnė, kur jetojmė nė klimė tė nxehtė dhe kur pimė alkool.
