Sipas punimit tė realizuar nga shkencėtarėt e University College of London, stresi i akumuluar gjatė punės, minon shėndetin e zemrės, duke vepruar nė disa fronte, mbi stilin e jetės jo tė pėrshtatshme, favorizon sindromėn metabolike, ndikon nė sekretimin hormonal tė sistemit nervor autonom.
Njė punim ky, qė ėshtė analizuar pas pėrpunimit tė pyetėsorėve, vizitave dhe ekzaminimeve klinike tė njė kampioni prej 10.000 punonjėsish publikė anglezė. Studimi ka zgjatur gati 12 vjet. Shfaqja e sėmundjeve kardiovaskulare ėshtė vlerėsuar, duke marrė nė konsideratė verifikimin gjatė periudhės sė studimit tė infarkteve (fatale apo dhe jo fatale), me dhe pa praninė e anginės. Pėrveē kėsaj, ėshtė vlerėsuar dhe shfaqja e faktorėve tė riskut si, sindroma metabolike, mbipesha, rritja e nivelit tė kortisolit nė mėngjes dhe pėrbėrėsve tė dėmshėm, konsumimi i alkoolit, duhanit, mungesa e aktivitetit fizik, ushqyerja e keqe. Rezultatet e studimit kanė treguar se, njė punė stresante ėshtė e lidhur drejtpėrdrejtė me rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare, mbi tė gjitha mes punonjėsve nėn moshėn 50 vjeē.
Veprimi i kryer favorizon shfaqjen e sjelljeve tė kėqija, ushqyerje e karakterizuar nga njė konsum i pakėt frutash dhe perimesh dhe aktivitet i pakėt fizik. Studiuesit kanė konfirmuar dhe veprimin direkt tė stresit mbi sistemin nervor autonom, qė rregullon funksionet e muskulit kardiak. Lajmi jo i mirė ėshtė fakti se, dhe personat nėn 50 vjeē, pavarėsisht se kanė rezistencė fizike, pėrfaqėsojnė njė grupmoshė nė rrezik. Sipas autorėve tė studimit, rezultatet duhet tė shėrbejnė si sinjal alarmi, nė mėnyrė qė tė gjendet shpejt njė mėnyrė e pėrshtatshme pėr tė shkarkuar stresin qė akumulohet gjatė punės sė pėrditshme./panorama/