Sipas sondazheve mė tė fundit dietikė ėshtė rezultuar se mė shumė se 75 pėr qind e femrave nuk arrijnė tė marrin tė gjitha vlerat e domosdoshme ushqimore, ose tė paktėn vitaminat dhe mineralet mė bazike. Marrja e tyre nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nuk ėshtė zgjidhja mė e zgjuar pėr tė pasur njė dietė tė pasur dhe tė shėndetshme. Ja cilat janė disa prej nutrientėve qė kėrkohen domosdoshmėrisht nga organizmi dhe mėnyrat mė tė lehta pėr ti marrė ato.
Vitamina D
Pėrse ėshtė e nevojshme?
Vitamina D na ndihmon tė kemi dhe ruajmė kocka tė forta, forcon imunitetin, si dhe zvogėlon mundėsitė pėr rritjen e qelizave tė kancerit, sipas njė studimi tė fundit tė bėrė nga universiteti i Harvardit. Mendohet nga ekspertė tė ndryshėm dietikė se gratė nėn moshėn 50 vjeēe mund tė kenė nevojė 10 herė mė shumė nė marrjen e kėsaj vitamine.
Si mund ta marrim:
Pini dy gota me qumėsht tė fortifikuar dhe bėni pak rreze dielli. Rrezet UV stimulojnė lėkurėn tuaj tė prodhojė vitaminėn D. Rreth 15 minuta do tė ishte mė se e mjaftueshme, kryesisht midis orės 11 paradite deri nga 12. Ėshtė e rekomandueshme qė tė pėrdoret krem mbrojtės sidomos nga ato tė cilat mund tė kenė probleme dermatologjike me lėkurėn. Nė rastet ekstreme ėshtė mirė tė kėshilloheni me doktorin pėrkatės.
Magnezi
Pėrse ėshtė i nevojshėm?
Nivelet e ulėta tė magnezit nė organizmin e femrės mund tė shkaktojė probleme apo ērregullsi nė ciklin menstrual. Mungesa e tij ndonjėherė shkakton edhe ulje tė tensionit apo mund tė shkaktojė edhe sėmundje tė diabetit.
Si mund ta marrim?
Pėr ato qė janė fillestare dhe nuk kanė probleme serioze rekomandohet ngrėnia e mishit ēdo ditė. Nė njė studim tė fundit u rezultua se tė rriturit qė hanin rregullisht mėngjes, drekė, darkė apo edhe vakte midis tyre kishin mė shumė mundėsi tė mos vuanin nga mungesa e magnezit. Sasi tė vogla tė magnezit merren gradualisht nė shumė ushqime, ndaj edhe ngrėnia e rregullt e ēdo vakti do tė ndihmonte nė pasurimin e organizmit me magnez thotė Pleuss, njė dietolog amerikan. Rekomandohen veēanėrisht gratė mbi moshėn 30 vjeēare tė jenė mė tė kujdesshme nė marrjen e magnezit.
Hekuri
Pėrse ėshtė i nevojshėm?
Mos pasja e hekurit nė nivele tė mjaftueshėm mund tju shkaktojė anemi, shumė lodhje si dhe rėnie tė flokėve.
Si mund ta marrim:
Ndizni stufėn! Ky ėshtė rregulli numėr njė! Tre copa biftek do tė mjaftonin pėr tė marrė 20 pėr qind tė masės sė duhur. 18 miligram janė mė se tė rekomandueshėm pėr gratė nėn moshėn 50 vjeēe.
Nė tė njėjtėn rėndėsi do tė ishin edhe fasulet e ziera, spinaqi apo bizelet, edhe pse hekuri shpesh here, nga ushqimet bimė absorbohet me pak vėshtirėsi prej organizmit. Ndaj shtimi i njė domate apo disa prerje portokalli nė njė pjatė vegjetariane do ndihmonte organizmin nė marrjen dhe pėrdorimin e hekurit mė lehtė. Vitamina C ndihmon nė zhvillimin e reaksioneve tė tilla, si katalizator i shpejtė dhe veprues.
Kalciumi
Pėrse ėshtė i nevojshėm?
Kalciumi njihet si ndėrtuesi mė i mirė i kockave ashtu sikurse njihet pėr efikasitetin qė ka nė energjinė trupore dhe atė mendore. Studimet kanė treguar se ato qė kanė marrė vlerat e mjaftueshme tė kalciumit janė mė pak tė rrezikuara nga kanceri nė gjoks apo tensioni i lartė i gjakut.
Si mund ta marrim:
Filloje ditėn me qumėsht dhe cereal, dhe do tė keni 51 pėr qind mė shumė probabilitet tė pasuroheni me kalcium sesa ata qė lėnė mėngjese pa ngrėnė duke preferuar ushqime tė tjera. Zgjidhni cerealė tė pasur me kalcium si dhe tė mirė fortifikuar pėr tė filluar mėngjesin tuaj tė ri!
Acidi folik
Pėrse ėshtė i nevojshėm:
Besoj se keni dėgjuar pėr fėmijėt prenatal. Janė ata fėmijė qė lindin nėn peshė. Ndaj tė gjitha gratė kanė nevojė tė domosdoshme tė kenė sasi tė mjaftueshme tė acidit folik.
Si mund ta marrim:
Bėni njė sallatė. Ato gra qė hanė ēdo ditė njė sallatė kanė 41 pėr qind mė shumė probabilitet tė marrin masėn e nevojshme tė acidit folik. Nėse jeni shtatzėnė, sigurisht, kėshilloheni tė pėrdorni mė shumė sallatė nė menynė tuaj.