Deri te dhembja e kokes nė rastet mė tė shpeshta sjell tensioni emocional dhe tkurrja e muskujve tė kokės, si dhe pjesės sė qafės dhe shpinės.
Pėr ta shmangur dhembjen e kokes do tė ishte mirė qė tė flini sa duhet, tė mos i shmangni shujtat dhe tė mos e teproni me konsumimin e kafesė. Dhembjet e kokes e ashtuquajtura Klaster janė tė rralla, kurse mė shumė i godasin meshkujt se sa femrat. E karakterizon dhimbja e fortė pėrreth syve dhe si pasojė e kėsaj sytė lotojnė dhe skuqen. Deri te njė dhembje koke e tillė sjellin stresi, sasia e tepruar e alkoolit dhe mėnyra jo e rregullt e ushqimit. Dhembjet e kokes janė shumė tė shpeshta, prandaj ėshtė e vėshtirė ta gjesh njė person i cili sė paku njė herė nė jetė nuk ka pasur kokėdhembje.
Koka nuk dhemb gjithmonė njėsoj
Mjekėt theksojnė se varėsisht nga fuqia dhe kohėzgjatja e dhembjes, ekzistojnė disa lloje tė dhembjes se kokes. Dhembja e kokes me tension, e cila njėherėsh ėshtė edhe lloji mė i shpeshtė, pacientėt e pėrjetojnė si presion dhe tkurrje pėrreth kokės. Kjo tkurrje nganjėherė ėshtė mė e tmerrshme se vetė dhembja. Nganjėherė zgjat vetėm gjysmė ore, e nganjėherė mund tė zgjasė gjatė gjithė javės. Kėtyre persona, pėr dallim nga ata qė vuajnė nga migrena, nuk u pengon drita dhe zhurma, por mund tė kenė vjellje, zemra tu rrahė mė shpejt dhe tė mos u kujtohen gjėrat, pra e humbin kujtesėn. Shkaktarėt kryesorė tė dhembjes janė stresi emocional dhe ērregullimi i gjumit.
Migrena e ērregullon jetėn
Migrena prek mė pak njerėz nė krahasim me ata qė vuajnė nga dhembja e kokes me tension. Dallimi ndėrmjet kėtyre dy llojeve tė dhembjes se kokes ėshtė se migrena shfaqet nė mėnyrė periodike dhe zakonisht e prek vetėm njėrėn pjesė tė kokės. Gjatė kohės sė sulmit pacientėt ndiejnė mundim, u pengon drita dhe zhurma, e shpeshherė edhe vjellin. Mu pėr kėtė, migrena edhe e ērregullon jetėn e personave tė caktuar, sidomos nėse kanė dhembje tė shpeshta. Mjekėt theksojnė se hormonet, e sidomos ai i estrogjenit, ndikojnė nė lajmėrimin e migrenės.
Sėmundja zakonisht fillon para tė njėzetave, por ka raste kur kjo mund tė ndodhė edhe pas tė pesėdhjetave. Shkaktarėt qė ndikojnė nė lajmėrimin e migrenės janė tė shumtė, por kryesorėt janė stresi, ndryshimet hormonale dhe mungesa e gjumit. Midis faktorėve tė rrezikut, sipas mjekėve, nuk anashkalohet edhe fakti se migrena mund tė trashėgohet. Keshilla.net